'Velvet Odrea
Pirmasis dalykas ir jausmas, kurį pajutau vos pabudusi buvo baimė. Beprotiška baimė suvokus kieno svetainėje guliu ir kiek valandų yra. Vis dar buvau pas Louis ir dabar buvo dešimta ryto. Nusimetusi antklodę nuo savęs pakilau nuo sofos greitai apsižvalgydama ir suvokdama, jog esu čia viena. Pasiėmusi savo paltą, kuris vis dar gulėjo ant sofos atlošo užsidėjau jį susirinkdama daiktus nuo stiklinio stalo prieš sofą ir pasiimdama aukštakulnius į rankas.
Dar kartą nužvelgusi jo svetainę ir tikėdamasi, jog jis neketina išeiti iš buto galo dabar nuėjau į koridorių prieidama prie durų ir mėgindama jas atidaryti. Teko nusivilti, nes jos buvo užrakintos, tačiau negalėjau tikėtis nieko kito. Ant spintelės susiradusi keletą raktų išbandžiau juos lengviau atsidusdama vos vienas iš jų tiko. Numetusi jį atgal atidariau duris išeidama iš buto ir uždarydama jas po savęs. Neketinau jų rakinti, nes tuomet man būtų tekę pasiimti raktą ir aš nesu tikra ar norėsiu susitikti su Louis po to kas manęs laukia.
Buvau įsitikinusi, jog Džeimsas nudės mane.
Vos išėjusi iš buto užtrenkiau duris ir pasilenkusi apsiaviau aukštakulnius, nes net jeigu jie sulėtins mane neketinau eiti basa. Pradėjusi leistis laiptais išsitraukiau telefoną iš palto kišenės ir greitai surinkau taksi numerį pridėdama telefoną prie ausies.
Vos pasiekiau išėjimą ir išėjau iš laiptinės kone susidūriau su blondine, kuri greitai atsitraukė priekaištingu žvilgsniu pažvelgdama į mane. Ignoravau ją, nes turėjau kuo greičiau atsirasti Džeimso ir namo namuose. Nors tikriausiai jie bus tik jo, nes jis nudės mane.
'
Davusi taksi vairuotojui pinigus ir išlipusi iš mašinos užtrenkiau jos dureles eidama link laiptinės durų ir rankas laikydama palto kišenėse. Tikėjausi, jog jis bus nebus bute. Nes aš puikiai prisimenu jo žodžius, kad jis susirado darbą.
Viskas buvo gerai iki tol kol aš prakeiktai nusprendžiau užmigti ir galiausiai pabusti tik dabar. Turėjau būti namuose prieš šešias arba penkias valandas. Jeigu jo nebus galėsiu sugalvoti tinkamą melą, kuris man padėtų išsisukti su ne tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, tačiau jeigu jis bus nemanau, jog galėsiu pakilti nuo žemės ar juolab šokti šiandien.
Įėjusi į laiptinę ir užkilusi į reikiamą aukštą išsitraukiau raktus iš kišenės atrakindama duris ir giliai įkvėpdama prieš atveriant jas.
Įėjau į buto vidų sustodama ir įsiklausydama. Jis buvo čia. Galėjau tai pasakyti iš jo striukės, kuri kabojo prie durų, bei televizoriaus, kuris vis dar buvo įjungtas. Uždariusi duris po savęs ir užrakinusi jas numečiau raktus ant spintelės. Nenoriai nusiėmiau paltą pakabindama jį ir kažkodėl tikėdamasi rasti jį girtą ir miegantį. Jau geriau jis toks negu blaivas ir blaiviai mąstantis.
- Kur buvai?- Džeimso balsas pasigirdo iš koridoriaus, kuriame buvo kambariai jam išėjus iš ten.
- Aš-
- Sukruštai pasakyk man kur buvai kitaip paskambinsiu Elai ir sužinosiu viską. Ji neslėps nieko nuo manęs.- jis tarė pilnai išeidamas iš koridoriaus ir sustodamas prie virtuvės stalo. Giliai įkvėpiau suvokusi, jog vis dar nesulaukiau smūgio ką jis būtų padaręs ankščiau vos įžengiau pro duris.
- Džeimsai-
- Dulkinaisi su kažkuo?- jaučiau kaip išbąla mano veidas kas leis jam suprasti viską neteisingai. Jis nepasitikėjo manimi ir turėjo tam daug priežasčių. Padaryčiau bet ką, jog atitrūkčiau nuo jo po to ką jis padarė.
- Ne.- tariau žinodama, jog vien dėl savo balso tono turėčiau sulaukti smūgių. Jam nepatinka kai atsikirtinėju jam.
- Tuomet kur buvai visą sukruštą naktį?- galėjau jausti kaip mano kūnas įsitempia, o rankos pradeda drebėti jam priėjus prie manęs. Stipriai sukandau dantis vos jis suėmė mano plaukus patempdamas juos ir priversdamas prieiti prie jo.
- Džeimsai liaukis.- tariau stengdamasi bet kokiu būdu išsisukti nuo atsakymo. Jis nusijuokė atleisdamas mano plaukus, tačiau taip pat greitai suimdamas mano ranką ir prisitraukdamas prie pat savęs. Galėjau jausti kaip ji nutirpsta vos sukandau dantis norėdama suvaldyti skausmą įrodantį garsą.
- Liautis? Nežinau kiek kartų tau kartojau, kad nekenčiu kai elgiesi kaip kalė, Vel. Kai dulkiniesi su kitais. Prisimeni ką sakiau ir kas tavęs laukia jeigu sužinosiu, kad tu neklausai manęs?- ranka, kuria jis nespaudė mano, Džeimsas suėmė mano smakrą atsukdamas mano veidą į savo ir priversdamas susiraukti. Jo pirštai spauė mano smakrą ir tai kėlė skausmą. Jam patiko kelti skausmą man. Tai mėgtamiausias jo dalykas. Jis dievina jaustis galingesnis prieš mane.
- Aš su niekuo-
Jis nutraukė mane atleisdamas smakrą ir ranką, tačiau tuo viskas nesibaigė. Jis trenkė man priversdamas susiimti už skaudančio skruosto, kuris tiesiog degė. Seniai nejaučiau šio jausmo ir atpratau nuo jo. Atsitraukiau toliau nuo jo tačiau tai nepadėjo, nes Džeimsas ir vėl stipriai suėmė mano plaukus patempdamas juos ir priversdamas pro lūpas išeiti skausmo aimanai.
- Kur tu buvai?- jis paklausė žodžius iškošdamas pro dantis.
- Džeimsai aš-
- Sukruštai pasakyk kur buvai.- jis suriko man į veidą priversdamas užmerkti akis ir tikėtis, jog kažkas sutrukdys jam. Negalėjau pasakyti jam, jog buvau pas Louis. Nors Džeimsas atrodo paprastas alkoholikas negalintis padaryti nieko jis turi daugybę pažįstamų ir jeigu jis sužinos apie Louis, kuris netikėtai atsirado mano gyvenime ir dėl kažkokių priežasčių užimą didesnę vietą nei jis, jis padarys jam kažką. Louis neišgelbės net jo statusas ar pinigai.
- Negaliu.- tariau atsimerkdama ir pažvelgdama į jo akis, kurios buvo tamsesnės nei įprastai kas rodė jo pyktį. Nors iš ties tas pyktis labiau priminė įniršį.
- Kodėl? Nes nenori išduoti savo sukrušto pasiduklinimo draugo vardo? Prisiekiu, Vel, jeigu tai pasikartos ir jeigu dar bent kartą grįši vėliau negu reikia aš išsiaiškinsiu kas jis ir nudėsiu. Tu žinai, jog galiu tai padaryti. Tu žinai kiek daug aš galiu.- jis pastūmė mane priversdamas atsitraukti.
Stebėjau kaip jis apsisuka nueidamas į koridorių bei dingdamas už durų kairėje pusėje. Atsirėmiau į koridoriaus sieną už savęs atlošdama galvą ir užmerkdama akis. Giliai įkvėpiau atitraukdama ranką nuo skruosto ir giliai kvėpuodama.
Buvau tikra, jog jis nuvedė Adamą į darželį ir tai yra ta priežastis kodėl jis nesistengė nerėkti ant manęs. Stebėjausi, jog viskas ko sulaukiau tai tiesiog mėlynės ant rankos ir ant veido. Ankščiau jis būtų mane primušęs taip stipriai, jog nebūčiau galėjusi pakilti nuo žemės. Tačiau galbūt, kaip jis sakė ankščiau, jis tiesiog nenori, jog mano kūnas būtų mėlynas prieš pasirodymą.
Nes dabar aš esu striptizo šokėja ir kažkuria prasme tai išgelbėjo mane. Kol tuo tarpu Louis įstūmė mane į šią situaciją.
○○○
