'Louis Tomlinson
Susiraukiau atitraukdamas telefoną nuo ausies vos ji ir vėl atmetė mano skambutį. Žinau, jog turėčiau liautis jai skambinti, kai ji trenkė man akivaizdžiai parodydama, jog nenori turėti nieko bendro su manimi. Tačiau negaliu tiesiog taip lengvai pasiduoti ypač žinodamas, jog ji kažką slepia. Kažką ką žino Agata ir tikriausiai Ela.
Ignoravau blondinę, kuri praėjo pro mane, susirasdamas Agatos numerį ir pridėdamas telefoną prie ausies.
Ala rinkosi daiktus ir tikiuosi, jog po dešimties minučių jos čia jau nebebus. Jos tėvas nori nudėti mane, nes jo nuomone aš išdaviau jo dukrą su kekše. Už šiuos žodžius turėjau trenkti jam, bet susivaldžiau, nes už lango vis dar buvo žurnalistai ir jis nebūtų atlaikęs mano smūgio.
- Klausau.- Agatos balsas kaip visada buvo linksmas. Ji buvo beveik Markus kopija, kuris dažnai būdavo geros nuotaikos ir nusiteikęs optimistiškai.
- Atleisk jeigu trukdau tiesiog norėjau paklausti kai ko.- tariau palinkdamas į priekį ir alkūnėmis pasiremdamas į kelius. Tikėjausi, jog ji pasakys, kad Velvet yra ten. Norėjau pasikalbėti su ja ir galbūl galiausiai sužinoti viską. Galiu tiesiog paklausti to Agatos, bet noriu viską sužinoti iš jos.
- Ji čia, Louis.- ji atsiduso man laisva ranka perbraukus per plaukus ir papurčius galvą. Teks Alą išvaryti jeigu ji neketina išeiti dabar, nes aš neketinu laukti. Man reikia pamatyti ją dabar.- Nuo tada, kai tu išvažiavai ji buvo klube. Aš maniau, jog ji išėjo, bet ji to nepadarė. Mes kalbėjomės ir ji pasakė man, jog viskas gerai.
- Tikiuosi, jog tu nepatikėjai ja.- sumurmėjau pakildamas nuo sofos ir apeidamas ją bei nueidamas prie virtuvėje esančio baro. Paėmiau raktus nuo jo įsikišdamas juos į džinsų kišenę ir apsisukdamas vos išgirdau aukštakulnių garsus kas reiškė, jog galbūt Ala pagaliau susikrovė savo daiktus ir ketina nešdintis iš mano namų ir gyvenimo.
- Žinoma, jog ne. Tačiau jeigu nori pasikalbėti su ja turi atvažiuoti per artimiausią valandą, nes paskui prasideda pasirodymai ir ji šoks šiandien.- atitraukiau telefoną nuo ausies vos suvokęs, jog po savo žodžių Agata baigė pokalbį.
- Aš išeinu.- išgirdęs Alos balsą pažvelgiau į ją pastebėdamas lagaminą šalia jos ir jos ranką spaudžiančią jo rankeną.
- Puiku.- tariau telefoną įsikišdamas į džinsų kišenę ir prieidamas prie jos.
- Likusius daiktus pasiimsiu po kelių dienų, nes šiuo metu gyvensiu pas savo tėvą.- jos žodžiai man nebuvo svarbūs, nes man nerūpėjo kur ji gyvens ir kur ji bus. Žinoma jausčiausi kiek kaltas jeigu ji liktų gatvėje, bet taip nebus ypač, kai ji turi tokį tėvą. Viskas ko aš noriu tai, jog ji tiesiog dingtų iš mano gyvenimo.
- Šitas priklauso man.- suėmiau jos ranką pirštais suimdamas žiedą ant jos piršto ir nuimdamas jį. Vos paleidau jos ranką ji ir vėl suėmė lagamino rankeną nusisukdama nuo manęs ir nueidama prie buto durų. Stebėjau kaip ji pasiima savo paltą ir išeina pro jas užtrenkdama po savęs. Lengviau atsidusau, žiedą numesdamas ant stiklinio stalo ir nesirūpindamas net jeigu jis dingtų. Nes greitu metu tikrai neketinu niekam pirštis ar juolab mėginti susigrąžinti ją. Man nereikia Alos, kai turiu Velvet nors ji nepriklauso man.
Nuėjęs į koridorių nusikabinau švarką užsidėdamas jį ir nueidamas prie durų. Išėjęs pro jas išsitraukiau raktus iš džinsų kišenės užrakindamas jas ir pradėdamas leistis laiptais žemyn.
'
Klubo durys užsitrenkė po manęs vos įėjau į vidų ir nuėjau tiesiai sustodamas vos priėjau pagrindinę patalpą. Apsižvalgiau patalpoje ir sustojau ties baru vos pamačiau ten Elą. Ji buvo vienintelė šioje patalpoje, tad nuėjau prie jos atsiremdamas į barą šonu ir atkreipdamas jos dėmesį.
- Ak, tu laiku. Čia yra klubo dokumentai ir visų pirma tu turi perskaityti juos, o ne pasirašyti. Kai tai padarysi klubas bus tavo, o jeigu nesutiksi bent su vienu punktu jis liks man.- ji nusišypsojo ištiesdama man kelis lapus, tad paėmiau juos susiraukdamas dėl to kiek daug teksto juose buvo. Skaitymas nebuvo mano mėgstamas užsiėmimas net jeigu tai buvo man svarbūs dokumentai.
- Atėjau ne dėl to. Man reikia, jog pasakytum kur yra Velvet.- tariau stebėdamas kaip Ela susiraukia neilgai trukus pavartydama akis.
- Tu tiesiog nepalieki jos ramybėje.- ji sumurmėjo nuleisdama akis į lapus, kurie vis dar buvo ant baro.- Ji savo kambaryje.
Atsitraukiau nuo baro ir laikydamas lapus rankoje nuėjau prie durų, kurios vedė į koridorių ir kurių dabar nesaugojo Skotas. Nežinau kaip jam nepabosta stovėti čia kiekvieną naktį. Įėjęs į vidų iš karto ėjau į koridoriaus galą kur galėjau matyti uždarytas duris.
Vos priėjęs prie jų nesivarginau su beldimu, nes žinojau, jog vos supratusi, kad čia aš ji išvarys mane. Po to, kai ji vakar trenkė man esu tikras, jog ji išvarys mane.
Atidaręs duris pilnai atlapojau jas atsiremdamas į staktą ir pažvelgiau į Velvet. Ji sėdėjo ant kėdės prieš veidrodyje ir būtent jame sutikau jos žvilgsnį jai greitai nusukus akis.
Nužvelgiau ją suprasdamas, jog viskas ką ji dėvi yra tamsiai mėlyna trumpa suknelė. Man nepatiko, jog ji rengėsi taip atvirai, bet aš žinojau, jog toks jos darbas.
- Kas tai?- susiraukiau atšlydamas nuo durų ir prieidamas prie jos. Suėmiau jos ranką aukščiau alkūnės stengdamasis nesuspausti per stipriai. Truktelėjau ją priversdamas atsistoti ir pažvelgti į mane. Padėjau lapus ant stalo bei laisva ranka suėmiau jos smakrą pasukdamas veidą ir sukasdamas dantis vos pastebėjau jos mėlyną spalvą įgavusį dešinį skruostą.
- Tai niekas.- ji mėgino atsitraukti nuo manęs, tačiau aš neleidau jai to padaryti prieidamas prie jos ir priversdamas žengti atgal. Velvet atsirėmė į stalą už jos nusukdama akis nuo manęs man atsistojus prieš ją ir žvelgiant į jos švelnių bruožų veidą, kurį teršė mėlynė ant skruosto.
- Tai neatrodo kaip niekas, Velvet.- tariau stebėdamas kaip ji dantimis sukanda apatinę lūpą nepakeldama akių ir nepažvelgdama į mane. Buvau tikras kas tai yra ir ką tai reiškia, bet norėjau, jog ji pasakytų tai. Nes tuomet turėsiu svarią priežastį įvykdyti savo seniau pasakytą grasinimą, jog jis atsidurs šešios pėdos po žeme. Tačiau aš neketinu leisti to padaryti kažkam kitam, nes pats ketinu užsiimti tuo.
- Kodėl tu negali tiesiog palikti manęs ramybėje? Tai mano gyvenimas ir tai kas jame vyksta yra mano problema, Louis. Tiesiog išeik ir nesiartink prie manęs.- ji tarė galiausiai pažvelgdama į mane. Sutikau jos rudas akis menkai nusišypsodamas kas privertė ją susiraukti.
- Tu teisi. Tai yra problema, nes tu leidi tam kalės vaikui mušti tave.- stebėjau kaip jos veido išraiška pasikeičia ir tai leido suprasti, jog mano spėjimas pasitvirtino. Noriu nudėti jį vien už tai, jog jis drįso paliesti ją ir trenkti jai. Niekas neturi jokios sukruštos teisės palikti mėlynių ant jos kūno.
- Tai nėra taip-
- Viskas yra būtent taip, Velvet. Šįvakar tu būsi su manimi ir nešoksi bei negrįši pas jį. Tu vyksi su manimi ir man nesvarbu nori tu to ar ne.- Alos išvarymas iš namų buvo geras sprendimas, nes tai reiškia, jog galiu parsivežti ją pas save. Nenorėjau, jog ji grįžtų pas jį nei šiandien, nei dar kada nors. Neleisiu jai to padaryti.
- Bet-
- Neprieštarauk man. Tiesiog daryk tai ką liepiu ir tikėkis, jog jis nepasirodytų čia šiandien, nes tuomet tai reikš, jog jo artimieji rytoj galės pradėti laidotuvių organizavimą.- sumurmėjau atsitraukdamas nuo jos.
Neketinau palikti jos vienos visą šią naktį ir tikėjausi, jog ji neketina pasitraukti nuo manęs, nes kitu atveju turėsiu laikyti ją prieš jos valią.
○○○
