Do Not Give Up ✨

2 Sezonas 18 Dalis

-Mažuti, būk geras...Nenoriu praleisti šeimos švenčių ligoninėje be svarbiausių žmogiukų savo gyvenime. Pasikalbėk su gydytoju,- paprašiau.
-Mažyte, tu labai prastai atrodai ir jautiesi. Tai nėra gerai tau, princese,- Harry sumurmėjo.
-Aš pažadu, jog nedarysiu nieko. Aš tiesiog noriu sutikti Kalėdas su vaikais ir visais draugais,- paprašiau.
-Gerai, mieloji. Pasikalbėsiu,- Harry atsistojo ir pasilenkęs mane pabučiavo.  Netrukus vaikinas dingo koridoriuje, o aš atsisukau į mažylius, kurie jau didelėmis akimis žiūrėjo į mane.
-Labas, mažučiai,- nusišypsojau. Abu vaikai suklapsėjo ilgomis blakstienomis. Šiuo metu jaučiuosi, lyg būčiau nemiegojusi keturias paras. Esu labai pavargusi, tačiau miego nenoriu. Sunkiai atsisėdau baltoje lovoje. Aš tikiu tavim, mažyti. Žinau, jog mano Harry susitars. Giliai atsidusau ir padėjau kojas ant žemės.
-Mažute, nesistok,- Harry įpuolė į palatą taip mane išgąsdindamas.
-Kodėl?- susiraukiau.
-Tu per silpna tam. Gulk ir gulėk. Gydytojas tave išleido, tačiau su sąlyga, kad visada arba sedėsi arba gulėsi ir nieko nedirbsi,- Harry pagrūmojo pirštu.- Todėl dabar atvyksta Gemma su mūsų mažyliais, Perrie ir Zayn, jog paimtų mažylius, o aš nunešiu tave į mašiną. Dabar aš tave perrengsiu,- vaikinas rimtai viską susakė ir paėmė mano drabužius.
-Harry, šiuo metu aš esu visiškai nuoga po šiuo apsiaustu,- susiraukiau, nužvelgdama nemėgstamą aprangą.
-Žinau. Todėl ir sakau, jog tai darysiu aš,- Harry kiek šyptelėjo ir priėjo prie manęs. Pagriebiau iš jo rankų kelnaites ir liemenėlę. Kelnaites apsimoviau iki kelių, o liemenėlę užsidėjau pilnai sukišusi rankas į 'chalatą'. Sedėdama, dar šiaip ne taip pabaigiau apsiauti ir kelnaites.
-Gerai. Likusią dalį aš,- Harry piktai suurzgė.

-Sele, tu tik nesikelk,- Pezz pagrasino.
-Jie nuostabūs,- vis dar gyrė mažylius Ryan, o Luisa bučiavo vaikų galvytes, kol jie kikeno. Gemma netrukus paėmė vaikučius ir apvilko juos mūsų atsivežtais drabužiais. Harry priėjo prie Gem jai padėti, o Zayn ir Perrie šnekėjo su vaikais atsukę man nugaras. Šyptelėjau ir pasiėmusi į lovą visiškai normaliai ir nesunkiai atsistojau. Tyliai nupėdinau iki Harry ir apkabinau jį iš už nugaros, dėl ko jis krūptelėjo ir staigiai apsisuko.
-Mažute, ką darai? Tau reikia ilsėtis,- Harry suurzgė.
-Aš jaučiuosi puikiai, Harry,- nusišypsojus vėl apkabinau jį, kadangi jis apsisuko ir privertė mane atsitraukti.
-Sakykim, tačiau tu vistiek nieko nedarysi,- Harry suniurzgėjo.- Nežinau ką pasidaryčiau jei kas tau nutiktų,- jis sumurmėjo.
-Aš labai atsiprašau. Tikiuosi suprantat, jog dar negalite mažylių išsivešti, kol jie neturi vardų,- seselė įėjo į palatą. Pakėliau akis į Harry. Mes visiškai apie tai negalvojom.
-Na... Kaip sakiau visada norėjau berniuko ir norėjau jo vardu Ryan, tačiau Selena tai jau išpildė, tada gal... Nathan?- Harry kilstelėjo antakį. Linktelėjau sutikdama su juo.
-O mažytė Hope. Mano mažoji viltis,- nusišypsojau. Harry suspaudė mane glėbyje sutikdamas su tuom.
-Tuomet Hope ir Nathan Styles netrukus bus užregistruoti ir galės keliauti,- seselė šyptelėjo ir išejo.
-Pakartosiu, ponia Styles. Nieko neliesk, nekelk, nelakstyk ir būtiniausiai tai nenužiūrinėk kitų. O toliau viskas bus gerai,- Harry išsišiepė parodydamas baltus dantis, o visi, išskyrus mane ir vaikus nusijuokė. Suraukiau nosį, kuri netrukus buvo paliesta šiltų vaikino lūpų. Šyptelėjus truputį patraukiau Harry ir priėjau prie savo mažylių, kurie nebuvo labai patenkinti, jog yra aprengti storiausiais drabužiais. Pakalbinau savo dvynukus ir paėmiau mažylę ant rankų.
-Sele, nuleisk Hope. Tau negalima,- Harry tuoj sudraudė.
-Taip. Dar betrūksta jog neleistum jų liesti ir tavęs būčiuoti arba išvis, neleisi miegoti su tavim,- pavarčiau akis.
-Ne, nes tai patinka ir man, tačiau tau negalima daug kiloti,- Harry papurtė galvą.
-Harry, nepriversi vaiko mamos nuo jo atsitraukti,- Gemma sukikeno, kai as paėmiau ir Nathan ant rankų.
-Duokš man vieną,- Perrie priėjus paėmė Hope, todėl aš pasikviečiau Luisą ir Ryan prie savęs. Bijau, kad vaikams pritrūks mano dėmesio ir tiesiog nebesugebėsiu rasti tiek laiko jiems, kiek daviau anksčiau.
-Na, eime,- Harry paragino. Šyptelėjau. Na taip... Aš turiu savo garbanių.

-Namai namučiai!- Harry sukikeno. Šio vaikino liepimu, namo grįžome tik mūsų šeimyna, nes jis norėjo pirmąją mažylių dieną praleisti tik su sava šeima. Švelniai nurengiau Hope ir Nathan, o Harry padėjo nusivilkti Ryan su Luisa.
-Vaikai,- kreipiausi į juos. Jie atsisuko su šypsena. Ištiesiau rankas į juos laukdama apkabinimo, kurį netrukus gavau iš savo mylimukų.- Nepykit, jei dvynukai užims didesnę dalį mano laiko ir tiesiog galiu būti su jumis trumpiau.
-Nieko, mama. Mes žinom, kad tu mus myli,- Ryan nusišypsojo, sukeldamas man didžiulę šypseną.
-Aš jus labai labai myliu, mažyliai. Myliu jus visus,- mano akyse susikaupė ašaros. Vaikai netrukus nulėkė į mūsų su Harry kambarį kuriame buvo dvi kūdikių lovytės. Jie labai rūpinsis broliuku ir sesute.
Atsistojau ir nusivalius ašarą atsisukau į dvynukus ir sudėjau jų drabužius truputį toliau. Harry švelniai mane apkabino iš nugaros.
-Nesigraudink, princese. Tu esi nuostabiausia mama žemėje ir visi tavo vaikai tai žino,- jis pabučiavo mano kaklą ir po to pakalbino dvynukus.
-Aš džiaugiuosi, kad jus turiu,- atsidusau su šypsena.
-Be tavęs, nebūtų mūsų, gražuole,- Harry sumurmėjo.
-Harry, ką darysim? Po geros valandos turėtume valgyti Šv.Kūčias,- sunerimau. Tikrai nespėsim visko paruošti.
-Nurimk. Aš viskuo pasirūpinau. Šias Kūčias valgysim su mano ir tavo tėvais, mano tėvų namuose. Padėsiu tau ir vaikučiams pasiruošti, tuomet galėsime vykti,- Harry ėmė raminti mane.
-Mes jiem netrugdysim? Vistiek, mes turime mažus vaikus ir...- pakėliau akis į  Harry ir apsisukau.
-Žinoma, kad ne. Nesijaudink dėl to. Viskas paruošta. Tu tik nesinervink,- Harry pabučiavo mano kaktą.