Do Not Give Up ✨

2 Sezonas 17 Dalis

-Labas rytas,- Harry pabudino mane.
-Labas,- nusišypsojau ir sunkiai pramerkiau akis. Uždėjau ranką ant savo didžiulio pilvo, kuris atrodo didėja kiekvieną dieną.
-Kaip mano mažyliai?- Harry uždėjo delną ant mano rankos.
-Jie puikiai,- sukikenau, tačiau netrukus susiraukiau nuo menko skausmo papilvėje.
-Kažkas negerai?-Harry tuojau ėmė nerimauti.
-Viskas gerai,- sunkiai atsisėdau.- Manau mažyliai yra labai nekantrūs ir nori lauk,- sukikenau ir ėmiau glostyti pilvą. Harry papurtęs galvą pabučiavo mano pilvą.
-Einu padarysiu savo šeimynai pusryčius,- Harry mirktelėjo ir sulietęs mūsų lūpas pasišalino iš kambario. Atsidusau ir atsiklojusi nuleidau kojas ant žemės. Laikydamasi už visko kas yra šalia atsistojau ir išėjau pro duris. Reikia daugiau vaiksčioti. Nusileidau laiptais žemyn ir įėjau į virtuvę.
-Tu privalai gulėti,- Harry prisimerkė.
-Ne. Jei aš gulėsiu, po gimdymo aš taip pat tik gulėsiu,- sukikenau. Nužvelgiau virtuvę, o vaikinas toliau kepė didelius blynus. Priėjau prie jo ir atėmiau mentelę.
-Pakelk vaikus,- paliepiau, o Harry susiraukė.
-Gerai,- suniurzgėjo ir dingo is virtuvės. Sukikenau ir baiginėjau dirbti vaikino darbą.
-Mama, tavo pilvas atrodo keistai,- Ryan susiraukė atėjęs į virtuvę.
-Žinau, branguti. Aš nieko negaliu pakeisti,- atsidusau.
-Bet tu vistiek labai graži,- Harry mirktelėjo ir aš šyptelėjau jam. Išjungiau keptuvę ir sudėjau blynus į lėkštutes. Vaikai tuoj susėdo prie stalo ir ėmė valgyti.
-Atleisk, tėti, bet mama gamina skaniau,- mūsų berniukas šyptelėjo, o aš ėmiau juoktis dėl Harry veido išraiškos. Susiraukiau nuo staigaus sudiegimo pilve, todėl susiėmiau už pilvo.
-Ar mažyliai vėl spardosi?- Harry priėjo artyn.
-Aš nemanau, kad jie tik spardosi, mažuti,- suniurzgėjau ir atsitūpiau.
-Ramiai. Nesinervink. Ryan paskambink tetai Gem, o Luisa, būk gerutė ir eik į kambarį. Mažute, ramiai einam,- Harry suėmė mane ir aš su silpnesniu skausmu priėjau prie durų ir atsisėdau ant kėdės.
-Tėti, ji jau atvažiuoja!- Ryan pašaukė Harry.
-Šaunuolis! Gal gali atnešti ir kuprinę su mažylių daiktais? Gali būti, kad ryt jau turėsit broliuką ir sesutę,- Harry paprašė. Ryan netrukus atlėkė su kuprine, kol Harry man apmovė batus. Labai pasiilgau visko, ką galėčiau daryti pati.
-Keliamės,- Harry padėjo atsistoti. Ėmiau gyliai kvėpuoti.
-Mažyli, eik pas sesę,- šyptelėjau Ryan, o jis su šypsena nulėkė į sesers kambarį.
-Shh,- ramindamas mane Harry apvilko man paltą. Netrukus ant jo pečių taip pat ilsėjosi jo švarkas. Harry ėmė vesti mane pro duris.
-Harry, vaikai...- sumurmėjau.
-Pas vaikus tuoj atvažiuos Gemma. Nurimk,- vaikinas ėmė vesti mane link mašinos. Skausmas nebuvo labai didelis, tačiau vistiek nebuvo malonu. Netrukus sedėjau mašinoje.
-Jiems dar anksti, tiesa?- Harry ėmė važiuoti, o vos jam išvažiavus į kiemą įsuko Gemma, kas mane nuramino. Ji pamojo ranka nusišypsodama.
-Dar tik septinto mėnesio vidurys ir jie turėtų atsirasti tik po gal dviejų mėnesių,-suinksčiau atremdama galvą į stiklą.
-Labai skauda?- Harry sunerimo.
-Skaudės labiau,-suniurzgėjau. Vaikinas supratęs, jog manęs dabar geriau nekalbinti tiesiog pagreitino automobilį.
-Na,- Harry sustabdė automobilį ir iššokęs iš jo aplėkė ir padėjo man išlipti. Vos atsiradus ligoninėje atsiradau neįgaliojo vežimėlyje. Atsidusau, o seselės nuvežė mane į palatą. Mano Harry ten neįleido.

Pabudau po narkozės. Aš neįstengiau to padaryti pati. Lėtai atmerkiau akis ir staigiai atsisėdau. Mano mažylių šalia nebuvo.
-Ponia Styles, nurimkit,- seselė įėjo į palatą.
-Kur mano vaikai?- ėmiau gyliai kvėpuoti.
-Jie tuojau bus čia,- ji nusišypsojo ir su šiais žodžiais į palatą įėjo gydytojas su dviem vaikais ant rankų. Atsidusau ir grąžinau galvą ant pagalvės. Gydytojas priėjęs paguldė miegančius vaikus šalia.
-Jūs esate labai nusilpusi. Reikia, jog dar pamiegotumėte,- gydytojas atsiduso.
-Aš nenoriu miegoti. Ar mano vyras čia?- pasidomėjau.
-Jis čia. Aš jį pakviesiu, tačiau jūs privalote gulėti,- vyras baltu chalatu paliepė. Linktelėjau ir sunkiai atsiguliau šalia dviejų nuostabių mažylių. Pabučiavau jų kaktas ir atsiguliau.
-Mažute, kaip jautiesi? Atrodai labai išbalusi... Kokie kūdikėliai,- Harry sucypė ir aš nusijuokiau. Vaikinas apėjo aplink lovą ir paglostė vaikų galvytes.
-Kaip jautiesi?- Harry susiraukė nužvelgęs mane.
-Prastai,- sumurmėjau. Seselė įėjo į palatą ir šyptelėjo.
-Kaip tik norėjau su Jumis pasikalbėti. Labai gaila, kadangi suprantu, jog tai šeimos pagausėjimas ir žinoma labai jus su tuo sveikinu, tačiau ligoninėje teks pabūti bent jau savaitę. Šiuo metu jūs sveriate vos 37 kilogramus, o tai yra labai mažai. Dvynukai, nors ir neišnešioti, yra puikios sveikatos, tačiau jums teks gerai pasistengti grįžtant į tą formą kurioje buvai prieš dvynukus,- seselė užjaučiančiai šyptelėjo.
-Tai todėl ji jaučiasi prastai?- Harry suėmė mano ranką.
-Taip, tačiau negalvokit, kad reikia ją labai primaitinti. Tai ne dėl to. Ji neteko daug skysčių, todėl reikia gerti daug vandens, bet žinoma ir valgyti sveikai,- seselė šyptelėjo. Harry linktelėjo švelniai glostydamas mano ranką. Seselei išėjus Harry atsisuko į mane.
-Aš be galo tave myliu,- Harry veide atsirado didžiulė šypsena.
-Aš labiau,- šyptelėjau iš visų turimų jėgų.