Do Not Give Up ✨

2 Sezonas 3 Dalis

-Mama, -tylus šnabždėjimas pažadino mane. Pramerkiau akis ir susitikau su rudomis Luisos akimis. Mergaitė nusišypsojo.
-Labas rytas, mano princese, -pabučiavau jos kaktą ir nusišypsojau, -Kur brolis su tėčiu? - paklausiau. Luisa ištiesė rankytę ir pirštuku parodė į duris. Jos prasivėrė ir sunkiai įėjo Harry su pusryčių padėklu. Ryan jam iš paskos ir uždarė duris.
-Rytas, mažute, -Harry nusišypsojo man. Luisa pasitraukė nuo mano kelių ir Harry ten padėjo padėklą.
-Harry, nereikėjo, -atsidusau ir pakėliau akis į jį.
-Myliu tave, mažute, -jis nusišypsojo ir priėjęs pabučiavo kaktą. Ryan užšoko šalia manęs ant lovos.Harry atsisėdo šalia ir paglostė Luisos galvytę.

-Sveikas, Niall, -įsileidau vaikiną ir uždariau duris.
-Kaip ligonis? -nusijuokė jis ir apkabino mane.
-Šiandien jau geriau, -šyptelėjau.
-Dėde Niall! - Ryan nušoko nuo laiptų į Niall glėbį.
-Sveikas,- Niall nusišypsojo ir pavėlė berniuko plaukus, -Kur tavo tėtis?
-Kambaryje, -Ryan nusišypsojo.
-Niall, nori arbatos ar kavos? - paklausiau ir vaikinas papurtė galvą. Visi užlipome į mūsų su Harry miegamąjį.
-Sveikas, Harry, - Niall pasisveikino, o Harry tik linktelėjo.
-Kaip Lou? -Harry pasidomėjo, o Niall paleidęs Ryan pasikėlė Luisą.
-Viskas jam gerai. Keli įbrėžimai. Tik Eleanor labai jaudinosi, tad vakar vežė į ligoninę. O tu kaip?
-Mano ligoninė namuose, -nusijuokė Harry žvilgtelėdamas į mane.
-Nu jei tokios seselės būtų tikroje ligoninėje... -nutesė Niall pažiūrėdamas į mane.
-Gerai. Aš dingstu, -sumurmėjau ir apsisukud išejau. Girdėjau vaikinų tik juoką.
Nuėjau į virtuvę iš kurios girdėjosi mano telefono melodija. Atsiliepiau į Perrie skambutį.
-Sveikutė, -nusišypsojau ir atidarius spintelę išėmiau miltus.
-O aš jau galvojau, kad numirei, -nusijuokė Pezz.
-Ha ha ha, -dirbtinai nusijuokiau.
-Aš rimtai. Skambinau gal penkis kartus. Žodžiu. Ką veiki?
-Ruošiuosi kepti blynus, o tu?
-Nieko. Harry namie?
-Aha. Kam tau prireikė mano vyro?
-Nebijok. Neprievartausiu. Ar jis galėtų šiandien padaboti jūsų vaikučius? Labai norėčiau vaikučių mamytę pavokti pakalbėti ir apsipirkti.
-Reikės paklausti jo, tačiau jis blogai jaučiasi, tad manau jis niekur manęs neišleis,- nusijuokiau maišydama blynų tešlą.
-O jei aš su juo pakalbėčiau? -Perrie su viltimi manęs paklausė.
-Na gali pabandyt, bet nemanau, kad kas išeis, -gūžtelėjau pečiais, nors ji to ir nematė.
-Tai palauk. Jis nenorės pabūti su savo vaikais ar nenorės išleisti tavęs? Nes jei pirmas variantas...
-Ne, -nusijuokiau, - jis neišleis manęs nes blogai jaučiasi. Žodžiu. Einu kepti blynų. Iškepus nueisiu ir paklausiu.
-Gerai! -sucypė Pezz. - Myliu!
-Ir aš tave!- nusijuokiau prieš jai padedant ragelį.

Išėmiau paskutinį blyną ir paėmiau lėkštutes. Išdeliojau jas ant stalo.
-Nusileiskit valgyt! -sušukau ir padalinau blynus į lėkštutes. Pirmas atbėgo Ryan ir atsisėdo prie stalo, kuomet aš ant jų blynų užpyliau riešutų kremo. Po to nusileido Luisa ir Harry kuriam padėjo Niall.
-Mmmm.... Maistas, -nusijuokė Niall ir pasodinęs Harry įkėlė Luisą į specialią kedutę jai. Priėjus prie jos lėkštutės supjausčiau blyną ir pasmeigusi vieną gabalėlį padaviau mergaitei šakutę, jog valgytų pati. Priėjau prie Harry ir pabučiavau jo skruostą. Tuomet atsitiesusi paglosčiau jo pečius. Luisai sucalgius gabalėlį, pasmeigiau dar vieną ir taip pamaitinau ją.
-Harry, -nusišypsojau, kai visi pavalgė. Vaikai jau buvo nubėgę žaisti, o mes trys sedėjome virtuvėj.
-Ką, mažute? -jis atsisuko į mane.
-Perrie šiandien nori nueiti apsipirkti ir ji kvietė mane, -pradėjau sakyti.
-Gražuole, gal palauk kol Harry koja sugis? Juk jam nepavyks lakstyti paskui vaikus, -nusijuokė Niall, -Na gerai nesikišu, -vaikinas išejo iš virtuvės, kai gavo piktą Harry žvilgsnį. Atsisėdau šalia Harry.
-Atsiprašau, -atsidusau
-Viskas gerai, gražuole, bet Niall teisus. Jei kas nutiktų vaikams aš vos judu, -jis šyptelėjo
-Tuomet kai tu pasveiksi? -viltingai žvilgtelėjau į jį ir jis linktelėjo. Priglaudžiau lūpas prie jo ir padovanojau trumpą bučinį.
-Myliu, -nusišypsojau.
-Myliu, -Harry pakartojo mirktelėdamas.
-Žinai, ką aš pagalvojau? -Harry paglostė mano plaukus, o aš prisiglaudžiau prie jo krūtinės.
-Na?
-Mums reikia dar vieno vaikiuko, -Harry nusišypsojo, kai aš pažiūrėjau piktai į jį.
-Juokauji?
-Na ne. Įsivaizduok mažą padarėlį krykštaujantį namuose
-Man užtenka Luisos, -šyptelėjau.
-O aš noriu darr, -suinkštė Harry, - Noriu didelės futbolo komandos pas mus namuose.
-Ar ne per daug nori, -nusijuokiau ir tuo mūsų kalba baigėsi.

     Po savaitės

Per šią savaitę Harry beveik pasveiko. Jis jau lengvai vaikšto, tačiau žaisda vis dar yra, tad perrišinėju ją kasdien. Taip pat Harry iškaulijo pasimylėti. Tai vyko seniai. Galbūt tik gimus Luisai. Harry taip pat neatsisako minties apie kūdikį. Jam atrodo, kad dabar jis mums būtinas.
-Princese!-Harry pakvietė mane.
-Kas?
-Tave kviečiu jau kelintą kartą. Kur skrajoji? -jis nusišypsojo. Ah taip. Dabar vakaras ir mes žiūrim filmą.
-Aj tiesiog užsigalvojau, -nusišypsojau vaikinui.
-Ar tikrai? Ką galvojai?
-Nieko, -šyptelėjau.
-Meluoji, -jis priglaudė savo kaktą prie mano. -Mes pažadėjom nemeluoti viens kitam.
-Galvojau, jog tu pažadėjai mane išleisti su Pezz, -nusišypsojau ir jis atsitraukęs atsiduso.
-Tu taip nori pabėgti? -jis liūdnai pažvelgė į mane.
-Ar aš galėčiau? Aš labai tave myliu, bet aš taip pat myliu ir drauges. Aš turiu būti ne tik su tavimi, -pabučiavau į vaikino skruostą ir jis nusišypsojo.
-Gerai. Man tinka, bet noriu išgirsti dar kartą, kad mane myli.
-Aš tave labai labai labai myliu, -nusijuokiau ir apsikabinau jį.
-Aš irgi tave, mažyte, -jis paglostė mano plaukus.

     Kita diena

Harry išvažiavo į parduotuvę, tad vaikai labai laukia jo.
Ryan šią savaitę atostogos, tad jam į mokyklą nereikia, o Harry pats sau bosas ir be to, gali dirbti namuose.
Prasivėrė namų durys ir vaikai pripuokė prie jų.
-Vaikučiai, pakvieskit mamą, -Harry pasakė vaikam, tačiau viską girdėjau ir aš. Ryan ir Luisai nespėjus atbėgti nuėjau prie durų, kur stovėjo Harry su keliais maišais.
-Parvežiau jums dovanų, -pasakė šyptelėdamas Harry ir vaikai sukrykštavo. Harry pasikvietė arčiau Ryan ir ištraukė iš maišiuko dėžutę, kurioje buvo gal 20 mašinų modeliukų. Ryan šiuo metu, labai domisi mašinytėmis ir jas kolekcionuoja. Berniukas ėmė šokinėti vienoje.
-Ačiū, tėti! Myliu tave! -pabučiavo tėčio skruostą ir nubėgo į svetainę.
-Mažute, -jis kreipėsi į Luisą ir ištraukė maždaug jos dydžio lėlę 'Mašą'. Jai labai patinka dauguma senovinių animacinių filmukų. Mergytė taip pat sukrykštavo ir padėkojusi nulėkė pas brolį.
-Na ir tau mano gražuole, -jis nusišypsojo.
-Tu žinai, kad man nieko nereikia. Man didžiausia dovana yra jūs, -nusišypsojau vaikinui.
-Žinau, bet reikia ir mamytę kartais palepinti, -nusijuokė jis ir paėmė nuo spintelės gėles, į kurias anksčiau nekreipiau dėmėsio ir iš maišiuko išemė dėžutę. Kiek tame maišiuke dar yra daiktų?
-Čia tau, -jis priėjo arčiau ir aš apsikabinau jį.
-Be reikalo švaistai pinigus, -sumurmėjau ir jis padavė man gėles ir atidarė dėžutę. Joje blizgėjo sidabrinis pakabutis su širdele.
-Harry... -sumurmėjau.
-Shhh, -jis nusišypsojęs užsegė grandinėlę man ant kaklo.
-Turiu dar kai ką, - jis mirktelėjo. -Bet turiu nueiti iki mašinos.
-Gerai, -šyptelėjau. Vaikinui išėjus nuėjau į virtuvę ir pripylusi į vazą vandens pamerkiau puokštę. Girdėjau jog Harry grįžo.
Luisa suklykė.
Pribėgau prie durų ir sustojau.
-Tu juokauji? -nusijuokiau ir prie mano kojų pribėgi nuostabus, baltas, pukuotas samojedo veislės šuo. Luisa pribėgusi apsikabino šunį, o Ryan atėjęs jį paglostė.
-Vaikai, pasikvieskit šuniuką į svetainę, -pasakiau vaikams ir jie nulėkė ten su šunimi.
-Harry, -priėjau prie vaikino.
-Sh. Kad nieko negirdėčiau apie pinigų švaistymą. Aš jus labai myliu ir noriu jog būtumėt laimingi, -jis uždėjo ranką man ant skruosto ir nyksčiu paglostė skruostą.
-Ar aš galiu padaryti kažką, kad būtum laimingas tu?
-Pabučiuok mane

Spaudžiam žvaigždutę
Komentuojam

Myliu jus! ❤