Do Not Give Up ✨

6 dalis

-Mažoji Selentia, tai nuostabu. Pagaliau mes susitikom, -apkabino mane Harry, -Tu net nenutuoki kaip ilgai aš to laukiau....

Rytas

-Mažyte... Kelkis, -išgirdau šnabždėjimą prie ausies bet neatsimerkiau. Jis pabučiavo mane į skruostą, stengiausi nešyptelėti, -Labas Rytas... -sukikeno vaikinas, -Aš žinau jog tu nebemiegi, -patraukė plaukų sruogelę nuo veido ir aš atsimerkiau.
-Labas Rytas...-atsidusau.
-Ejj...Nebūk surūgus, -susiraukė jis ir aš sukikenau, -Aš noriu, kad dar tą keliasdešimt minučių pabūtume kartu.
-Awww, -numykiau, -Gaila, bet man reikia susiruošti, -atsidusau ir jis pabučiavo man į nosies galiuką.
-Vadinasi dar susitiksim, -išsišiepė Harry. Neįsivaizduoju apie ką jis galvoja ir ko jis čia taip išsiviepė, bet man gerai. Jis sako jog susitiksim. Vadinasi taip ir bus.
Šyptelėjau vaikinui ir išlipau iš lovos vos su apatiniais. Tuoj pat prisidengiau pledu nuo šalia lovos esančio foteliuko. Harry net nežiūrėjo į tą pusę ir ačiū dievui, nes dabar aš raudonuočiau iš gėdos.
Nuėjau į dušą ir nusimetusi apatinius įlipau į jį ir nusistačiau karštesnį vandenį. Kažin kokios merginos atvažiuoja šokti? Dylan sakė jog merginos, vadinasi ne viena. Nors niekada neatvažiuoja viena mergina. Tiesa pasakius keista, kaip Dylan įkalbėjo Simon išsivešti mane? Juk aš dar nesifotografavau jokioje fotosesijoje. Tą kart susimuliavau, nors norėjau fotografuotis su vaikinais, bet maniau jog dar galėsiu... Greičiausiai nebe.
Užsukau vandenį ir apsijuosiau rankšluosčiu. Jis vos dengė mano užpakalį. Džiaugiuosi jog apatinius turiu atsinešusi į dušą. Apsimoviau juodus neriniuotus apatinius, bei juodą, taipogi neriniuotą, liemenėlę. Vėl apsijuosiau rankšluosčiu ir nuėjau iki mano lagamino su drabužiais. Išsiėmiau neilgą, aptemptą smėlio ir baltos spalvos sijoną, baltą su raštais palaidinę ir vėl nuėjus į dušą apisrengiau, bei truputį panaudojau makiažo.

Išėjau iš kambario ir nusileidus žemyn išgirdau balsus virtuvėje. Nuėjau ten ir vos įėjus 7 poros vaikinų akių ir vienos merginos. Aišku mergina yra Lily, o vaikinai - Dylan, Simon, Harry, Louis, Liam, Zayn, Niall.
Susiraukiau nuo jų žvilgsnio.
-Kas blogai? -paklausiau nužvelgdama save.
-Gražiai atrodai, -nusišypsojo Niall, vėl pripuldamas prie maisto. Prunkštelėjau.
-Ačiū, -šyptelėjau ir Dylan ant stalo padėjo jo dažniausiai gaminamus blynus. Kadangi dabar laikausi 'dietos' reikia kuo greičiau nešdintis iš čia.
-Dylan kada turim išvykti? -paklausiau.
-Pavalgyk tada galėsim, -pasakė jis ir jie su visais vaikinais+vyru nuėjo į svetainę (:D). Virtuvėje likau tik aš ir Lily.
-Sėsk valgyt, -šyptelėjo ji.
-Nenoriu aš, -perverčiau akis.
-Gerai... -nepatikliai pasakė ji.
-Tik nesakyk Dylan nes jis mane užmuš, -sukikenau ir ji linktelėjo.
-Ko nesakyti man? -paklausė į virtuvę įėjęs Dylan ir Harry
-Um... -abi su Lily numykėm.
-Jog šiandien Selly jau valgė. Buvo atsikėlus anksčiau, -pasakė Lily. Jei sekasi meluoti. Ačiū tau. Atsisukau į Harry kuris žiūrėjo į mane susiraukęs.
-Ah... Tuomet eime. Jau sunešiau tavo daiktus. Reikės tik atsisveikinti su visais, -šyptelėjo Dylan. Harry vis dar žiūrėjo į mane, bet kai pajudėjau aš, jis pajudėjo taip pat. Nuėjau į svetainę ir užsiėmiau "Hug'ų Akcija". Pirmiausiai apkabinau Simon. Tuomet Liam, Zayn, Louis, Niall, Lily ir liko Harry. Priėjusi prie vaikino apkabinau jį. Jis suspaudė mane ir truputį pakėlė nuo žemės. Priglaudžiau galvą prie jo krūtinės.
-Kokia meila, -nusijuokė Lily. Mes su Harry lingavom apsikabinę kelias minutes. Taip galėtų būt visada. Jo kūnas toks šiltas ir ištreniruotas...
-Gerai užteks čia meilę plėšt. Mums laikas, -prunkštelėjo ir Dylan. Šeip ne taip išlindau iš Harry glėbio ir abu su Dylan nuėjom į mašiną. Tik įlipus užsisegiau diržą ir pamojavau žmonėms kurie stovėjo prie durų ir laukė kol išvažiuosim. Dylan užvedė mašiną ir pradėjom važiuoti link oro uosto.
-Kas tarp tavęs ir Harry? -netikėtai paklausė Dylan.
-Um..Nieko?
-Sakyk. Ar jūs draugaujat? -paklausė ir aš pradėjau juoktis.
-Žodžiu, atsimeni tą berniuką su kuriuo labai sutariau mokykloje? -paklausiau.
-Tą kuris buvo 3 metais vyresnis už tave antroje klasėje? -pasitikslino. Linktelėjau.
-Tas pats. Tas berniukas yra Harry, -šyptelėjau.
-Tikrai? -žvilgtelėjo į mane.
-Mhm, -linktelėjau.
-Būk gera, Selly, neįsimylėk jo. Jis nėra toks kaip atrodo, -pasakė Dylan. Mane užvaldė pyktis.
-Tai koks jis? -piktai, tyliai sušukau.
-Tikrai ne tas mielas berniukas iš šeštos klasės. Galiu garantuoti jog jis merginas laiko žaisliukais ir pažaidęs numeta. Patikėk manim, Selly. Nelinkiu tau blogo, -nusišypsojo Dylan, -Tas vaikinas gražiai elgiasi su tavimi, bet...
-Užteks, -pertraukiau vaikiną įjungdama radiją. Kodėl jis man aiškina!? Ką norėsiu tą mylėsiu ir jis nepaaiškins man. Juk neįmanoma jog kai tau pasakys 'įsimylėk' tu įsimylėsi, o nepasakius to tau nerūpės tas žmogus.
Jeigu tik dabar galėčiau, mielai žiūrėčiau gerą siaubo filmą su nesveiku maistu ir Harry. Bet aš to negaliu, nes :
1.Nenoriu būti stora. Jau dabar tokia esu. Negaliu visada būti tokia.
2.Harry niekada nebus šalia, nes Dylan nepatinka tai.