Visi išsiskirstėme. Dabar kątik įėjau į namus. Girdžiu jog Dylan namie. Televizorius yra įjungtas. Įėjau į svetainę. -Labas Dylan, -nusišypsojau. -Selena, -atsiduso, -Sveika. -Viskas gerai? -paklausiau ir atsisėdau šalia. -Taip tik tu labai retai būni namie. Labai retai pasakoji ką veiki. Pasipasakok, -nusišypsojo jis atsisukdamas. -Gerai... Na užvakar buvau susipažinti au Harry šeima... -Jūs jau pora? -Ne. Nemanau jog ir būsim. Mes tiesiog labai labai geri draugai. -Myli jį? -Myliu, -linktelėjau. -Kaip draugą ar kaip vaikiną? -Kaip vaikiną, -pasakiau rimtai, -bet nenoriu jog jis tai sužinotų. -Tylėsiu. Bet tu žinai ką aš manau apie tai,-pasakė ir aš linktelėjau. -Na tai... Susipažinau su jo šeima. Harry turi...
Po pasakojimo.
-Dylan. Noriu paklausti tavęs. -Klausau, sesut. -Kur yra mūsų tėvai? -paklausiau ir Dylan gyliai ir garsiai atsiduso. -Selena. Mes neesam brolis ir sesuo. Tavo mama su tėčiu yra Niujorke. Mano tėvai yra žuvę. Mandy, tavo mama, labai gerai sutarė su mano mama. Tuomet kai juos nušovė labai blogi žmonės, Mandy pasiėmė globoti mane. Gimus tau, buvau tavo vyresnis brolis. Tavo tėvas yra gaujos vadas. Ta gauja yra pati populiariausia. Turbūt įdomu kodėl jie paliko tave keturiolykos? Todėl nes Ricardo, tavo tėvui, grėsė didelis pavojus. Jis nenorėjo čia įvelti tavęs. Dar mažos mergaitės. Jie paliko tave su manimi ir išsikraustė. Jie daug keliavo nes juos sekė. Tu neįsivaizduoji kaip verkė tavo mama. Tu net neprisimeni nes tuo tarpu tavęs nebuvo. Ji nenorėjo palikti tavęs. Bet tik dėl tavo gėrovės Selly. Jie myli tave. Aš irgi, sesut. -Dylan... Kada jie grįš? -sukūkčiojau. -Sel tavo tėvas daro staigmeną tavo mamai. Šiandien 18 val jie grįš. Jis prašė papuošti tave, -nusišypsojo nuvalydamas ašaras, -Turiu tau suknelę. Eime, -jis paėmė mane už rankos ir nusivedė į savo kambarį. Ant jo lovos gulėjo graži dėžė. -Imk, -padavė ją man. Atsisėdau ant jo lovos ir pradėjau išpakavinėti ją. Joje gulėjo graži raudona suknelė ilgomis rankovėmis. Pilvas buvo atidengtas ir sijonas nesiekė kelių. Šalia buvo smėlio spalvos aukštakulniai. Sucypiau ir apkabinau Dylan. -Ačiū ačiū ačiū! Myliu... -Ir aš tave, sesut. Eik persirenk nes jie jau greit bus čia. Juk vis dėl to jau 17 val. -pasakė. Linktelėjau ir nubėgau į savo kambario dušą. Apsirengiau suknelę ir pasikvėpinau kvepalais. Truputį palyginau savo plaukus ir užsidėjau makiažo.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Pasigirdo durų skambutis ir aš išlėkiau iš dušo. Iš kambario išejau lyg eidama podiumu nes kambaryje vos nenugriuvau. -Einam, -nusišypsojo Dylan ir pradėjo vestis kartu. Priėjom prie durų. Dylan atidarė jas. Už jų stovėjo mano tėvai. Mamos akyse tuoj pat ėmė kauptis ašaros. Apkabinau ją jai dar nespėjus nieko pasakyti. -Selena, -sukūkčiojo ji. Stengiausi neverkti. Bet argi man pavyks? Džiaugiuosi jog mano tušas nenusivalys nuo ašarų. Įejome į vidų vis dar apsikabinusios. -Mano mergaite. Mažute... Tu užaugai, -pabučiavo man į plaukus mama. Atsitraukiau nuo jos ir nuvaliau ašras. -Pasiilgau tavęs, mamyte, -apkabinau dar kart. Atsitraukusi apkabinau tėtį. -Mažoji Selentia, -nusišypsojo jis. Jis prisimena. Jis prisimins ir Harry. -Pasiilgau jūsų, -nusišypsojau abejiems. -Eime. Pagaminau vakarienę, -pasakė Dylan ir visi nuėjom prie stalo.
