Demon 2 (LT fanfiction)

66 dalis

Pabėgau nuo vienintelio ,kuris mane mylės amžinai ,kad ir kokioj formoj būčiau. Žinojau ,kad tai nėra pati geriausia mintis ,tačiau tą akimirką mano kūną apėmė paniką. Nežinojau ką pasakyt ,todėl tiesiog bėgau nesidairydama kuo toliau ,kol pritrūkau oro. Nežinojau kur esu ir kaip čia atsidūriau ,tačiau atsimušiau į kitą salos pusę kadangi Airija yra tiesiog maža salelė.  

Aplink save mačiau kalnus ir aukštus skardžius į jūrą ,o šalimais nedidelis kaimelis ,kuriame pasilikau lyg kaimelio siaubas ,kol galiausiai nebeliko kam teikti tą baimę. Praėjus kelioms dienoms viduje jaučiau siaubingai deginantį norą grįžti namo ,tačiau bijojau to ką galvoja Niall.

Mano pasirinkimas buvo pats lengviausias tai yra atsitraukti ir laukti ,kol galbūt nutiks stebuklas ir rasiu savo susivaldymo būdą. Nebeturėjau sotumo jausmo ,kaip ir savo žmogiškumo ,kuris išgaruodavo su kiekvienu kūnų šalia manęs. 

Po dar kelių dienų nebegalvojau apie nieką ,nes tapau lyg laukinis žvėris gyvendamas miškuose. Nesiprausiau ir miegojau po krūmu ,kuris apsaugojo mane nuo lietaus ,o šalia savęs visad turėjau bent kelis šiltus kūnus pasimaitinimui. Pamilau tamsą ir tylą lyg ji būtų mano vienintelis išsigelbėjimas taip atsiribodama nuo realaus pasaulio. 

*Niall pozicija*

Katherina tiesiog pabėgo ,kas mane išgąsdino nelabiau nei visi kūnai ,kuriuos ji paliko už savęs. Nežinau ar ji suvokė sveiku protu kas vyksta su ja ,tačiau buvo akivaizdu kad jai reikia pagalbos apie kurią kalbėjo Liam. 

-Ką čia veiki? -Paklausė Liam ,vos tik atidarė savo namų duris ir pamatė mane.

-Katherina, pabėgo.-Jis nieko daugiau neklausinėjo įleisdamas mane į savo šiltus namus. 

-Kaip pabėgo juk maniau abu buvot įsitikinę jog jai viskas gerai.- Jaučiau jo balse mažyti pasimėgavimą tam jog jis buvo teisus ir nuleidau akis atsidusdamas.

-Tu buvai teisus tai nebe ji ir jai reikia pagalbos ,tačiau nebežinau kur jos ieškot ,nes kūnai ,kuriuos ji palieka už savęs ,visur.-Kalbėjau tiesiai šviesiai nieko neslėpdamas ir išsitraukiau iš kišenės laikraščių skiautes ,kuriose rašo apie gyvūno užpuolimus.

-Kalbėk lėčiau. Kodėl ji pabėgo ? Ar jautė kokį spaudimą?

-Ne, nesusivaldė ir sugalvojo pasimaitint manimi. Mačiau jos akyse baimę vos tik suprato ką padarė ,o tada tiesiog dingo. Liam, žinau kad mano Katherina kažkur ten tiesiog reikia ją surast. Aš galiu jai padėt. -Mano balse girdėjosi neviltis ,nes bijojau to ,kad prarasiu savo Katherina visiems laikams.  Ji dingo ne dėl to ,kad susirastų kitą auką ,o dėl to ,kad akimirką susiprato kas nutiko ir išsigando. Žinau ,kad toji švelni ir jautri mergina vis dar jos viduje ,tiesiog reikia sutvardyt jos žvėrį ,kuris dabar yra stipresnis už ją.

-Tai tikrai jos darbas ,nes visos aukos ,kurios sudraskytos sudėtos atgal į vietas lyg ją apėmė sąžinės graužatis. Esu tai jau matęs ,bet kaip ketini jai padėt?

-Nežinau ,todėl ir esu pas tave.-Pripažinau ir iš kažkur atėjo Allison ,keistai suraukdama antakius ,nes tikriausiai nesitikėjo pamatyt manęs.

-Ji gal ilgą laiką viena ,todėl nežinom ,kas jos galvoje. Geriausia būtų ją sugaut ir uždaryt visai ,kaip tave virtus plėšytoju. Laikytume ją ant dietos ,kol palaužtume esantį vidinį žvėrį ir jai tektu pasiduot mūsų valiai. Tai nebus labai gražus vaizdelis iškart įspėju.

-Sutinku su viskuo ,kas padės jai. Liam, ji visiškai viena ir nesupranta kas vyksta. Žinau tą jausmą ,kai nesupranti kas tikrą ,o kas tik vaizduotė. Tą akimirką kai ragauji kažkieno kraujo nejauti kaltės ,tačiau vėliau užplūsta tas jausmas ir emocijos naikina tave viduje.