Demon 2 (LT fanfiction)

67 dalis

Vos tik išgirdau ,kad Katherina prabudo gyliai įkvėpiau išgirsdamas jos klyksmą ,o tada pažvelgiau į Liam.

-Nepamiršk ji pasakys bet ką jog išeitų iš ten.-Perspėjo atidarydamas rūsio duris ir sekiau paskui jį. Atrodo ji išgirdo ,kad kažkas ateina ir nutilo.

-Katherina? -Jis ištarė jos vardą ir ji greit atsisuko į mus.

-Kas tai? Kodėl uždarėt mane čia? -Ji atrodė išsigandus ir pasikeitus. Atrodė taip ,kad manoji Katherina sugrįžo ,tačiau žinojau ,kad tai tik melagystė jog gautų ko nori.

-Niall ,kas čia vyksta? Mažuti? -Ji atrodė beviltiškai ,kas buvo didžiulis peilis man į širdį. Ji manimi pasitiki ir žino jog jos niekada nenuskriausčiau ,tačiau uždarydamas ją į šį rūsį peržengiau ribas.

-Katherina, tai tavo labui.-Buvau ramus prieidamas prie durų ir ji ištiesė ranką per grotas paliesdama mane.

-Pasiilgau tavęs ,Ni.-Sušnabždėjo ir jos akyse pamačiau kažką keisto ,tačiau jos žodžiai glostė mano širdį.

-Viskas bus gerai.-Pasakiau atrakindamas duris ir įeidamas ,taip palikdamas Liam koridoriuje. Katherina puolė man į glėbį stipriai apsikabindama ir tai privertė suspaust ją stipriau. Pasiilgau savosios Kate ,kuri tokia nuostabi visais įmanomais būdais. Pasiilgau to ką turėjom ir noriu ,kad viskas pavyktu. Ji turi pas mane sugrįžt.

-Ni, man skaudą. Skaudą visą kūną.-Ji šnekėjo prie mano ausies ir perbraukiau ranka jai per plaukus stipriai užmerkdamas akis. Žinojau ,kad jai skaudą ir tai netikras skausmas tik jos galvoje. Ji išsigalvoja tai ,nes įsivaizduoja jog alkis ją kankiną ir jeigu ji nepasimaitins žus ,tačiau taip nėra. 

-Kate, tai tik kraujas nesuteik jam tiek galios prieš tave.-Paliepiau šiek tiek atsitraukdamas nuo jos ir suėmiau jos veidą į savo delnus pakeldamas ,kad matyčiau jos nuostabias akis.

-Aš tave myliu ,labiau už viską šiame pasaulyje.-Sušnabždėjau ,tačiau jos akyse nemačiau to paties. Maniau ,kad ji žiūrėdama į mano akis kažką pajaust ,tačiau akimirksniu supratau ,kad jos planas kitos. Jos akys nubėgo prie pravirų durų ir man atsisukus į jas ji su didele jėga pastūmė mane išbėgdama. Nemačiau ,kas įvyko ,tačiau girdėjau Liam urzgimą ir jos spiegimą ,o kai greit išėjau į koridorių jis laikė sugavęs ją už kaklo.

-Juk sakiau netikėt ką ji sako.-Suurzgė šis mesdamas ją ,kaip kokį daiktą į mano glėbį.

-Paleiskit mane! Aš mirsiu ! Man reikia pasimaitint! -Jos klyksmas užpildė rūsį ir nedelsdamas nusukau jai sprandą taip ją atjungdamas.

-To iš tavęs nesitikėjau.-Prabilo Liam ,kai pasilenkiau pažiūrėdamas į Katherinos veidą ,kuris buvo be jokios emocijos.

-Esu pasiruošęs padaryt viską ,kad ji grįžtu.-Viena ranka laikiau jos kūną ,o kita pravėriau duris įnešdamas ją ir paguldydamas ant sulankstomos lovos ,kurią pastatėm būtent jai. Paguldžiau ir tiesiog išėjau nepažvelgdamas į tai ,kas nėra manoji Katherina. Pradedu matyt tikrąjį jos medžiotojos veidą ,kuris buvo man nepažįstamas ,tačiau žinau jog tai sutvardoma tereikia šiek tiek ją pakankint.

-Neduok jai kraujo ,kol grįšiu.-Perspėjau Liam ir su tuo dingau iš to sumauto rūsio ,kuriame liko mano žuvę meilės likučiai.

*Liam pozicija*

Sėdėjau svetainėj ant sofos ir klausiausi ,kaip Katherina klykia ne savu balsu bandydama ištrūkt. Nežinau ,kodėl Niall nusprendė nebeduot jai jos dozės kraujo ,tačiau nemanau jog tai gera idėja vien dėl to jog ji gali išvis sužvėrėt. 

-Negaliu to pakęst. Ji kenčia ,Liam.-Išgirdau balsą ir pamačiau Allison su ašaromis akyse. 

-Tai svarbu ,Allison. Prisiek ,kad jos neišleisi ir neduosi kraujo ,kad ir kaip sunku būtų.-Perspėjau ,nes žinojau ,kad Allison silpnoji grandis ,todėl neatlaikytų Katherinos maldavimu ,kol galiausiai visos mūsų pastangos būtų tuščios.