Demon 2 (LT fanfiction)

40 dalis

Rankose laikiau tuščia stiklinę vandens ir žiūrėjau į duris laukdama ,kol jis sugrįš. Jordan sėdėjo kitam kambario gale ,kai Liam stovėjo atsirėmęs į durys ir tylėjo lygiai taip pat ,kaip ir aš. Niekas nekalbėjo ir atrodo stengėsi kvėpuot kuo tyliau ,kai pagaliau durys prasivėrė ir Niall įėjo į namus su trenksmu. Jo akys iškart pagavo maniškes ir atrodo ,kad jis vis dar nepatenkintas ,tačiau aš iškart pakilau iš savo vietos.

-Mums reikia pasikalbėt.-Mano balsas privertė Liam atsitraukt nuo sienos ir prieit arčiau.

-Nemanau ,kad tai gera idėja.-Įsiterpė Liam ir atrodo Jordan pritarė prieidamas arčiau manęs.

-Traukis nuo jos šunie jei nenori ,kad pats patraukčiau.-Suurzgė Niall ir mačiau jo akyse ,kad jis nejuokauja. 

-Noriu kalbėtis tik su tavimi.-Prabilau ir jam norėjus prieit prie manęs arčiau visi priartėjo taip pat.

-Liam nestok skersai kelio manęs ir Kate, patikėk tu to nenori.-Perspėjo Niall ir šis pasitraukė ,tačiau Jordan nesiruošė ,todėl tiesiog apėjau aplink jį priartėdama prie Niall.

-Nustokit elgtis ,kaip vaikai.-Suurzgiau ir Niall mane pasekė eidamas į kiemą. Vos tik užvėrė namų duris pažiūrėdama į namą mečiau burtą ,kad niekas mūsų negirdėtų ir atsisukau į Niall.

-Aš to nebenoriu.-Prabilau pati pirma ir jis suraukė antakius tikriausiai manęs nesuprasdamas.

-Apie ką tu?

-Nenoriu  būt vampyre, medžiotoja ar ragana man užtenka viso to.

-Ar tu skiriesi su manimi? -Jis atrodė visiškai ramiai ,tačiau nežinojau ar tikrai to noriu juk tai tas pats žmogus ,kuris visą gyvenimą buvo šalia ,tačiau tas pats dėl ,kurio kaltės atsidūriau čia.

-Nežinau.-Pasakiau tai ką galvoju ir jis nusijuokė ranka perbraukdamas per savo plaukus.

-Kas juokinga? -Suraukiau antakius nesuprasdama ,kodėl tai juokinga.

-Maniau sugalvosi kažką originaliau nei pabrukus uodegą lėksi pas tą šunį.-Jis toliau juokėsi ir mane tai supykdė.

-Jo čia nevelk  tai mūsų reikalas ir tu puikiai tai žinai. Nejau tikėjaisi ,kad tai truks visą amžinybę? Nematau ateities su tavimi ,nes nebenoriu tokio gyvenimo. 

-Ką nori tuo pasakyt? -Jo juokas nutilo.

-Nesu kvaila ir jauna ,kuri vaikėsi tavęs lyg būtum paskutinis žmogus žemėje. 

-Esi įsitikinus ,kad ne kvaila? -Vėl nusijuokė ir atrodo jo nuotaikos keičiasi greičiau nei mano.

-Atrodo išgirdau pakankamai.-Apsisukau ,kad eičiau atgal į namus ,tačiau jis akimirksniu atsirado prieš mane.

-Tikrai? Man atrodo mes tik pradėjom. Nagi sakyk tai kas laikosi gyliai tavo viduje ,Katherina. Pasakyk tai garsiai ,kad pagaliau pripažintum tai ką ilgai savyje laikei.-Jo tonas buvo per daug rimtas ir apsisukau nuo jo ,tačiau jis vėl atsirado prieš mane.

-Ištark tai.

-Nori to ? Gerai ,Niall, tai tu kaltas dėl visko kas man nutiko. Tu įtempei mane į šį gyvenimą ,kuris siurbia mano gyvastį ,nes aš to neprašiau. Niekada neprašiau būt vampyre ir tuo labiau kažkokiu eksperimentu ,kai tu žadėjai mane apsaugot. -Jo žvilgsnis pasikeitė ir jis akimirkai sustingo leisdamas įsivyraut tylai ,kol galiausiai prabilo.

-Tikiuosi tau pasidarė lengviau ,nes žinai ką? Man nerūpi.-Jo lūpų kampučiai pakilo ir tai mane įsiutino.

-Kas su tavimi negerai?