Demon 2 (LT fanfiction)

2 dalis

Lėtai atsisukau į Niall. Jis lygiai toks pats kokį ir prisimenu ,kas tik labiau pykdė. Aš juk turėjau pasikeist prisiverstinai ,o jis sėdėjo koja už kojos sudėjęs. Beveik visus tuos 25 metus tūnojau tamsoje ir laukiau jo, to kuris net neketino pasirodyt.

-Malonu tave matyti.-Nusišypsojau ,kai jis vis dar nesupratęs žiūrėjo į mane ir Louis. Geriau būčiau sakius tiesą ,kad nemalonu matyt žmogų ,kuris apgaule privertė patikėt ,kad mane myli. Argi žmogus mylintis ,kitą neieškotų visus tuos metus? Juk jis susirado kažkokia naują šliundrą lyg manęs pakaitalą.

-Ką tu padarei? Kodėl grįžai?.-Sušuko jis suraukdamas antakius.

-Turėk omeny ,kad nuo šiol tai bus naujas auklėjimas tiems ,kurie norės išvaryt mane iš miesto.-Jis toliau žiūrėjo savo tuo žvilgsniu į mane.

-Ko tau čia Kate?.-Vėl paklausė jis.

-Grįžau namo ar kas nepatinka Horan?.- Suurzgiau suspausdama Louis širdį iš pykčio.

-Tu nužudei Louis!.-Sušuko jis.

-Kaip gaila ,kad man nerūpi!.-Nusijuokiau numesdama Louis kūną ir nusivaliau kraują nuo lūpų.

-Dink iš mūsų miesto.-Suurzgė jis.

-Kas jums visiems su tuo pačiu.-Sarkastiškai pavarčiau akis.

-Tu išjungei savo emocijas ir dingai. Išžudei puse miesto.- Lyg tai būtų buvęs mano pasirinkimas.

-Na aš grįžau ,ir niekur neketinu dingt.-Numečiau Louis širdį ,kurią laikiau suspaudus savo rankose ,kai išplėšiau iš jo krūtinės pirmiau paragavus jo kraujo.

-Kodėl dingai?.-Ramiau paklausė jis ir norėjo priartėt.

-Apsimesk ,kad nežinai. Priversiu jus visus kentėt.

-Jei nedingsi iš mieto aš pats pasirūpinsiu ir išplėšiu tavo širdį. Turi parą laiko- Suurzgė jis

-Horan tau tikrai netinka man grasint. Atsimink tai tik įdomios istorijos pradžia.-Apsisukus dingau palikdama jį miško tamsoje. Kuo greičiau norėjau dingt iš čia ir kuo toliau nuo jo kvapo. Grįžus namo trenkiau durimis ,kurios išlėkė į kitą pusę ir atsirado ant pievutės prie namo.

-Kate ar kažkas nutiko?.-Paklausė Jacob.

-Užsičiaupk.-Sušaukiau per visus namus ,beveik suurgzdama ir jis atsisėdo ant sofos nutildamas. Kambaryje nusimečiau purvinus rūbus ant kurių jaučiau Louis kvapą sumaišytą su Niall ir kuo greičiau nusiprausiau. Tepiausi kaklą losjonu ir akys vėl užkliuvo už tatuiruotės ,kuri atsirado po laipsniui ,kai buvau uždaryta rūsyje. Maniau ,kad tie kurie kankino ją padarė ,tačiau ji pati iš kažkur atsirado. Jie turėjo kažkokius ritualus ir nenustebčiau ,kad tai koks vudu ir kitas šudas.

Persirengiau ir rūbus su Louis krauju sudeginau.

Kodėl jie visi mane kaltina dėl to ,ko neprisimenu ? Tai atrodo lyg per rūką ,o gal tai buvo sapnas ,bet aš nežudžiau miestelio žmonių ,o ypač nebūčiau palietus Niall. Juk buvau jį kvailai vaikiškai įsimylėjus ir tikėjau kiekvienu jo žodžiu. Vien pagalvojus kiek dėl jo padariau leidžia šlykštėtis ,kad jis mane užmiršo. Kaip jis galėjo? Prakeiktas gyvulys. Aš jam atidaviau save ir net virtau šiuo padaru ,kad būtume amžinai. O kur tas jo amžinai dabar?

Ryte jau buvo paruoštas maišelis kraujo ant stalo ,kai susirinkau daiktus ir išėjau. Atvažiavau į ten ,kur viskas anksčiau buvo taip gerai. Mokykla visų pragaras ,tačiau man tai dar viena priežastis būt arčiau vampyrų ,kuriuos galėčiau užmušt. Visada viskas prasideda nuo mokyklos ir nevaldomų paauglių ,kurie nori ištirti kažką naujo.