Demon 2 (LT fanfiction)

11 dalis

Prabudau rūsyje ,o apsidairius niekur nebemačiau Kate. Greit pakilau iš savo vietos ,bet pasirėmiau į sieną ,nes jaučiu skausmą prie krūtinės. Aš nesapnavau ir ji tikrai norėjo išplėšt mano širdį ,tačiau to nepadarė. Ji paliko mane gyva ,bet kodėl? Ką ji turėjo omeny ,kad ją kankinom?
-Nia...-Liam įėjęs sustojo ,kai apsidairęs nepamatė Kate ,o tik mane suplėšytais marškinėliais ir visais kruvinais.
-Kas nutiko? Tu ją paleidai?.-Suurzgė jis.
-Tau panašu ,kad turėjau pasirinkimą? Ji pati išsilaisvino.
-Tai neįmanoma. Ji buvo apsvaiginta ir virvės su verbena. Ji niekaip to negalėjo padaryt.-Suurzgė jis.
-Na ji antrą kartą išjungė savo emocijas ir nežinau iš kur gavo tiek jėgos. Tiesiog išsilaisvino ir norėjo išplėšt man širdį.-Jo akys nukeliavo iki mano kruvinų marškinėlių. Jis tiesiog tylėjo apsidairydamas po kambarį.
-Tikriausiai ji pasikeitė labiau nei mes tikėjomės. Gerai nors tiek ,kad emocijas pati išjungė pati ,o tai ištaisoma lengviau.
-Tu pats suprantu ,kad ji negalėjo tapt tokia stipri ,nes mes vis tiek vyresni.-Perspėjau jį ir jis sutikdamas tiesiog suraukė antakius. Žinau ,kad jis kažką bando sugalvot ,kol aš nusiėmęs marškinėlius pasižiūrėjau į krūtinę ,kur neseniai jos ranka buvo kiaurai iki mano širdies.
-Kodėl ji tavęs neužmušė? Jai tiek mažai trūko.-Jis dairėsi bandydamas rast atsakymą ,kai žaizda ,krūtinėj buvo beveik pilnai užgijus.
-Jos vyzdžiai pasidarė juodi ir ji vis kartojo ,kad atkeršys už visus kankinimus.
-Kokius kankinimus?-Žinojau ,kad jis ,kaip ir aš nieko apie tai nežino.
-Nežinau, aš žinau tiek pat kiek tu.
-Atrodo ,kad žinai daugiau jei ji tave paliko gyvą. Iš vis kodėl? Ar aš turėčiau kažką žinot?.-Suraukė antakius jis. Ar turėčiau jam pasakyt apie tai ,kaip su ja praleidau vakarą vakarėlyje arba apie tai ką jai pasakiau?
-Vis dėl to yra ką pasakyt argi ne Horan?.- Jis suurzgė laukdamas mano žodžių tyloje.
-Nesuprantu apie ką tu.-Bandžiau apsimesti ,tačiau žinau jo sugebėjimą jaust kada meluoja.
-Tu vis dar ją myli štai kodėl ji tave paliko gyvą.
-Tai visiška nesąmonė ir tu tai žinai.-Suurzgiau iš pykčio.
-Nesąmonė? O kaip tai jog jau antrą kartą ji palieką tave gyvą ,tačiau tik tave.
-Kad ir tai tiesa, niekas nesikeičia. Ji manęs nekenčia ir padarys viską ,kad kentėčiau ,net nežinau už ką. Ji nori mano lavono ir po truputį kankiną. Ji žino ,kad gali tuo naudotis. Manai aš pats renkuosi? Norėjau ją pamiršt ir šie metai tikėjausi ,kad padės ,bet tai beprasmiška. Niekaip neišplėšiu jos iš savo širdies. Ši tatuiruotė..-Parodžiau į tatuiruotę ant rankos.
-Ji kaip prakeiksmas vis priartindamas mane prie jos.

*Kate pozicija*

Su lanku ėjau per miškus ir tamsiausiomis gatvėmis. Jie visi pasigailės.
Mano mintis nutraukė keisti garsai ,kai apėjau aplink didelę gamyklą ir lėtai nužingsniavau iki miško. Čia buvo kažkokie trys vyrukai ir šalia dar gulėjo du lavonai. Jie visi buvo žmonės.
-Kaip negražu vyrukai.-Mano balsas visus privertė atsisukt.
-Ar panelę nepasiklydai?.-Nusijuokė didesnis ir tai sukėlė man šypsena.
-Atrodo šis dar gyvas.-Atsidūriau prie leisgyvio kūno akimirksniu ir nusukau jam sprandą ,kai visų kitų širdys pradėjo plakt ,kai pašėlusios.
-Kas tu?.-Ir vėl tas klausimas.
-Kaip matau visi turit po ginklą. Turit dešimt sekundžių pabėgt. Taigi ko jūs laukiant?.-Prikandau lūpą laikydamas šypsena dėl šio smagaus žaidimo.
-Vienas...du...-Pradėjau lėtai skaičiuot ,kai jie visi pradėjo bėgt.
-Dešimt.-Atsiradau prie pirmojo ir perkandus gerkle išdraskiau ją ,kad kankintųsi kol nukraujuos. Atsisukus į kitą su strėle perdūriau jo širdį ir jis nukrito ,kaip maišas vidurį miško.
-Jus sakei dešimt sekundžių.-Trečias nugriuvo ant samanų ,kai priartėjau prie jo.
-Bet kur smagumas tame?.-Jis pakėlęs šautuvą šovė tiesiai man į petį ir megztinyje atsirado skylė. Kraujas jį sutepė ir mano mina išdavė ,kad už tai jis kentės.
-Prašau nereikia.-Šis susigūžė į kamputį ir pradėjo verkt. Buvo gėdinga žiūrėt į tokį didelį viruką ,kuris verkia ,o vaidino tokį bosą ,tačiau man neįdomu jo maldavimai.
-Išmok atsakyt už savo veiksmus. Gyvybė už gyvybę.-Su tuo tiesiog išplėčiau jam širdį ir numečiau šalia jo. Eidama atgal apsilaižiau pirštus ant ,kurių buvo jo kraujas. Palikau šiuos lavonus specialiai čia ,kad Horan tai būtų ,kaip žinutė. Jis pažadino manyje ,tai ko tikrai nenori sutikt.

****
Rytas atėjo labai greitai ,kai išgėrus kraujo išėjau į lauką. Neėmiau mašinos ,kai prie mokyklos atėjau labai greitai. Visi atsisuko į mane ir keistai žiūrėjo ,bet kam tai rūpi?
-Kate?.-Atsisukus pamačiau Alan.
-Alan?.- Nusišypsojau netikra šypsena ir jei Horan nori ,kad palikčiau miestą tai dabar jam parodysiu ,kad tai neįmanoma. Juk aš taip gerai galiu pritapt.
-Puikiai šiandien atrodai. Ar tu su lęšiais?. -Nusijuokė jis ,kai žinojau ir taip apie ką jis kalba. Kadangi ryte pasimaitinau šviežio kraujo tai mano vyzdžiai labai ryškus žali.
-Taip.-Prikandau lūpą ,kai pamačiau Niall kitoj koridoriaus pusėj. Kaip jis drįsta rodytis mano akyse po to ką padarė.
-Ką ji daro prie mano brolio?.-Girdėjau Lilės balsą. Pala Alan jos brolis? Tai tapo dar geriau.
-Ar palydėsi mane iki klasės?.-Pradėjau flirtuot su Alanu ir jis iš kart pasidavė tam. Jis pames dėl manęs galvą per kelias valandas ir pasirūpinsiu ,kad Niall tai matytų. Pirmiausiai pradėsim nuo Lilės.
Alan įsijautė per daug ,kai už liemens prisitraukė mane arčiau. Visą dieną buvo šalia manęs ir bandė užkalbėt savo gražiais žodeliais. Stovėjom koridoriuj ,kai mačiau Lilę žiūrint į mus ir priėjau arčiau Alan.
-Ar nenori nueit kur nors nuošaliau?.-Žiūrėdama tiesiai jam į akis aiškiai jį užkalbėjau. Jo šypsena padidėjo ,kai nuėjom į mokyklos dalį ,kurioje vyksta remontas. Niekas ten neina nes negalima ,tačiau jis neturi kitos galimybės.
-Kate ar manai mums čia galima?.-Paklausė jis ,nes čia buvo tamsiau nei mokykloj. Langai uždengti ir visiška tyla tarp milijono dulkių dalelių.
-Žinomą ,kad ne ,bet nejau nenori pasilinksmint? Nemaniau ,kad tu toks bailys.-Nusijuokiau apeidama aplink jį.
-Aš.. ne ...o apie kokias linksmybes kalbam?.-Paklausė jis ,kai viliojau jį savo akim. Tai taip lengva su žmonėmis. Jie tokie patiklus ir vampyrų kvapas, išvaizda ir visą kitą tiesiog juos įtraukia į tai.
-Ar Lilė tavo sesuo?.-Pasitikslinau ,nes niekada nedarau klaidų.
-Taip.
-Ar ji tave myli?.-Vėl tyliai prie jo ausies paklausiau.
-Aš jos vienintelis brolis tai žinomą ,kad myli.-Nusijuokė jis ,kai suėmiau stipriai už jo kaklo.
-Ką tu darai?.-Paniko kilo jo kūne ,kai širdis pradėjo daužytis ,kai pašėlus.
-Linksminuosi argi mes čia ne to?.-Prikandus lūpa sukikenau nustumdama su jėga jį prie sienos.
-Palik mane ramybėj.-Suriko jis ,kai dingau tamsoje ir stebėjau jo sumišusį žvilgsnį.
-Argi jau nebenori su manim praleist gerai laiko?.-Sušnabždėjau jam prie ausies ir vėl dingau ,kai jis atsisuko.
-Kas tu? Ko nuo manęs nori?.-Šaukė jis.
-Aš didžiausias tavo košmaras.-Suurzgiau nustumdamas jį prie sienos. Jis nieko nespėjo pasakyt ,kai įsisiurbiau jam į kaklą. Kraujas tekėjo mano gerkle žemyn ,bet jis nenustojo muistytis. Jis vis dar nesugebėjo pasipriešint ir jo gyvybė po truputį palikinėjo kūną.
-Katherina.- Išgirdau savo pilvą vardą ir šiek tiek atsisukus pamačiau Niall prie durų pro ,kurias atėjom ir mes.
-Ar atėjai prisijungt ?.-Paklausiau Alan atitraukdama nuo sienos. Jis buvo beveik leisgyvis ,kai laikiau jį už pakarpos prieš Niall.
-Paleisk jį.
-O kodėl turėčiau juk mes linksminamės ar ne Alan?.- Lyžtelėjau liežuvio galiuku kraujo nuo jo kaklo.
-Žinau ,kad šitaip bandai man atkeršyt ,tačiau jis čia ne prie ko.
-Ohh jis ,kaip tik prie visko. Labai mielą seserį turi įdomu ,kaip ji reaguotų jei tu mirtum.-Suurzgiau mesdama jo kūną su visa jėga į sieną. Su tuo tiesiog dingau iš mokyklos ir daugiau nesiruošiu čia grįžt. Man jau gana gerosios Kate ,kuri lanko mokyklą.
Man 45 metai ir esu hibridė. Jie negali manęs priverst laikytis taisyklių. Galiu ir vėl išpjaut visą miestą ,bet šį kart nepalikt gyvo net Niall. Viskas taip paprasta.
-Malonu ir vėl tave matyt Katherina.- Ir vėl buvo ištartas mano pilnas vardas ,tačiau balsas toks ,kuris privertė pajausti baimę.
Atsisukau tik tam ,kad pamatyčiau JĮ.

Kaip manot kas ten? Kas tas JIS ?

Lauku jūsų Nuomonių ;)