Viso gyvenimo draugas

"blogi įpročiai"

Tai buvo paskutinė diena kartu, kai Krisas pasiūlė beprotišką idėją. Mes abu sėdėjome ant suoliuko pavėsinėje ir klausėmės tėvų pasipasakojimų vieni kitiems. Karšta vasaros vakaro saulė kaitino mano veido odą, nors ir kiek stengiausi nuo jos pasislėpti. Dažnai mamai zyziau, kad pakabintų užuolaidas pavėsinėje, tačiau ši pradėdavo pamokslauti, sakydama: "džiaukis šiltais orais man nezyzus"
Kai klausytis tėvų pasakojimų tapo per daug nuobodu, pasirėmiau ranka į stalą ir padėjusi ant jos galvą garsiai atsidusau. Krisas, taip pat nuobodžiaudamas, pasuko galvą į mano pusę ir tarė:

-Nuobodu?

-Dar klausi, - kelissyk sumirksėjus atsakiau.

-Jei nori galim tiesiog pasišalint iš čia,- jis pasisuko į mane visu kūnu ir davė gan gerą pasiūlymą.

-Ar esi sugalvojęs ką geresnio nei kiurksojimas čia?

-Eime ir sužinosi,- vaikinukas atsistojo ant tvirto cementinio paviršiaus ir ištiesė ranką norėdamas padėti nulipti ir man.

Iš ties kaip keturiolikmetė buvau tikrai žema. Mokykloje neretai mane pavadindavo coliuke, mat net ir per kūno kultūros pamokas man tekdavo stovėti pačiame gale.

Kai mes pasišalinom iš pavėsinės, pasukom į iš už namo esantį miškelį. Iš tiesų neįsivaizdavau kur mes galėtume eiti, bet Kriso taip pat neklausiau. Puikiai žinojau, kad jo atsakymas bus panašus į "tuoj sužinosi" ar " neburbėk, greit būsim ten".
Tikriausiai buvau per daug susimąsčiusi, nes vos po kelių minučių stovėjome prie seno ir gan mažo namelio. Krisas, aplink apsižvalgęs, atidarė namelio duris ir į jį mane praleido pirmą.
Šio nedidelio statinio vidus buvo kur kas erdvesnis nei išorė. Vietoj tapetų sienos nudažytos ir išmargintos įvairiomis spalvomis. Ant jų taip pat kabojo keli dideli ir daug mažų paveikslų. Ties sienomis pristatyta įvairių senų baldų, kurie ir suteikė tą jaukumą vidui.
Tačiau mano dėmesį patraukė mažytis stalas, nukrautas kalnu saldainių. Žvilgtelėjau į Krisą ir išsišiepiau, šis taip pat sudarė nežymų šypsnį tarp lūpų.

-Pamaniau, kad paskutiniajai dienai labiau tiktų toks atsisveikinimas,- jis pasikasė galvą.

-Tu Dievas,- tik tiek išlemenau ir priėjus prie stalo paėmiau saują saldainių.

Taip bevalgant saldumynus prabėgo kelios valandos. Tarp manęs ir Kriso atmosfera buvo gan linksma. Abu daug kalbėjomės, kartais net pasijuokdavom. Kaip paskutiniąją dieną viskas klostėsi per daug gerai.

-Ar nori išbandyti kažką naujo?- sukramtęs guminuką prakalbo.

-Apie ką tikslai kalbi?- suklusau.

Iš džinsų kišenės jis išsitraukė baltą ploną pagaliuką.

-Nemanau, kad tai gera idėja,- papurčiau galvą- be to, iš kur ją gavai?

-Kai tėvai rūkantys, nesunku jų gauti,- jis menkai šypteli ir iš kitos džinsų kišenėlės išsitraukė degtukų pakelį, užsidegė cigaretę ir įtraukė vieną nuodų dūmą, garsiai sukosėdamas,- bandysi?,- atkišo pagaliuką man.

-Šįkart atsisakysiu

-Oh, nagi nebūk nuoboda.

Labai nemėgau, kai daugelis mane vadindavo nuobodžia, o Krisas tai puikiai žinojo. Buvau įsitikinusi, kad šiais žodžiais jis mane ragino įrodyti, kad esu drąsesnė ir įdomesnė nei kiti galvoja. Tad šiek tiek padelsusi paėmiau pagaliuką į rankas.

-Kad jau taip prašai,- pridėjau cigaretę prie lūpų ir įtraukiau dūmų į savo plaučius, pasitikdama garsų kosulį,- jei tėvai užuos, atsakomybę prisiimsi tu.

-Nesijaudink, neužuos,- jis nusijuokė ir paėmė iš manęs cigaretę.

Visada norėjau išbandyti kažką naujo su patikimu ir artimu žmogumi. Nemaniau, kad visko pradžia gali virsti ir pabaiga...