Tos pačios dienos vakarą mūsų šeimyninė idilė, ar bent jos pamatai, beveik iširo. Apie savo išvykimą mums, beveik paskutiniesiems, pranešę Bentliai turėjo iškęsti mamos nervų priepuolius. Man ir Krisui sėdint antrame aukšte aiškiai girdėjosi indų dužimas ir per daug pakeltas balso tonas. Nė nežinojau kaip kaimynai tai pakentė, būdama jų vietoje tikriausiai iškviesčiau policiją. Bet bėda ta, kad esu šios šeimynos dalis ir iškviesti policijos net ir norėdama negalėčiau.
-Manai turėtume ten nueiti?- ant lovos sėdintis Krisas, paklausė manęs, kai tuo tarpu aš negalėjau sėdėti vienoje vietoje ir vaikščiojau ir kampo į kampą. Niekada nesuprasiu kaip jis gali į viską reaguoti taip ramiai.
-Jau mąsčiau apie šį variantą, bet ar mes netrukdysim jiems? Tuo labiau juk tėvai sakė mums sėdėti čia.
-Nebūk tokia snobė, einam,- jis atsistojo nuo lovos ir priėjo prie durų,- eini?- atsisukęs į mane paklausė.
Pasekusi Kriso pavyzdžiu, priėjau prie durų, tiesiai priešais jį. Trumpai pažvelgusi į draugo ramų veidą greitai nusukau akis ir atsisukusi į duris palenkiau jų rankeną. Durys kartu su menku krebždesiu atsidarė. Antrąjį aukštą nuo pirmo skyrė tik didžiuliai seni laiptai. Bėgau jais kartu su garsiu, į grindinį atsimušančiu bildesiu bei meldžiausi, kad dvi neišskiriamos šeimos nesusipyktų iki didelės neapykantos vien dėl išvykimo ir keliasdešimties kilometrų atstumo.
Po mano ir Kriso vėlesnio pokalbio supratau, kad visi tie kilometrai yra menkas atstumas ir jei toliau puoselėsim savo draugystę net ir atstumas mūsų neišskirs. Juk tai tik skaičiai.
Tačiau bijau, jog tėvai to nesupras...
Apačioje triukšmas girdėjosi dar garsiau, nors virtuvės, kurioje visi ginčijosi, durys buvo uždarytos. Virtuvėje geriausiai girdėjosi mamos balsas, prašantis bent iki vasaros galo pasilikti Manchester, tačiau Kriso mama nenusileido ir dar kartą pakartojo, kad išvyks po kelių savaičių.
Atsisukau į Krisą ir stebėjau jo nusiminusį veidą. Tikriausiai jis tikėjosi, kad mano mama sugebės perkalbėti jo tėvus. To tikėjausi ir aš, tačiau įsitikinau, kad jo mamos noras išsikraustyti kur kas didesnis, nei noras likti su mylinčiais ir artimais žmonėmis.
Štai tada pilnai supratau, kad Kriso mamos neperkalbėjimas priveda prie mano ir Kriso išsiskyrimo ir draugystės kabėjimo ant siūlo galo...
viso gyvenimo draugas
04.11
CZYTASZ
Viso gyvenimo draugas
Dla nastolatkówAbrilė niekada neleido kitiems savęs žeminti. Jau nuo vaikystės ji buvo pratinama nepasiduoti kitų įtakai ir kovoti už save tiek dantimis tiek nagais. Jos vaikystės draugas Krisas buvo jos ramstis visą vaikystę ir paauglystės pradžioje. Kai kovoti u...
