Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
KAILAS
Mokykla tiesiog buvo persisunkusi iš laimės nenurimstančių merginų. Jos - klasėse, koridoriuose, valgykloje garsiai tauškia apie rytoj vykstantį kalėdinį karnavalą. Kokios spalvos sukneles vilkės, su kurias mokyklos vaikinais jos ten eis, su kokia mašina atvažiuos.
O vaikinai atvirkščiai - su kiek jie girtų merginų ketina pasimylėti ant galinės automobilio sėdynės. Jiems šokiai - ne motais. Svarbiausia, kad jų merginos manytu kitaip.
- Tai ar kas nors teiksis atsakyti į šį klausimą? - anglų kalbos mokytojos balsas prasiskverbė į galvą pro apmąstymus.
Klasėje pasigirdo tylus merginos balsas ir mokytoja patenkinta nusišypsojusi, vėl atsuko mums nugarą, kad galėtų užrašyti taisyklę ant lentos.
- Vienintelė Malik čia nori mokytis. - mokytoja baigusi rašyti atsisuko į mus ir papurtė savo galvą. - Juk tai praeitų metų kursas, kurį puikiai išmokote. Bent jau aš taip maniau.
- Malik per daug bijo savo tėvo, kad nesimokytų. - vaikinas turintis juodus plaukus ir burnoje bei antakyje auskarus, garsiai nusijuokė. Jo žodžius palydėjo kitų mokinių juokas.
- Aidai, - Leizė nė nekėtindama nusileisti, atsisuko į vaikiną ir nusišypsojo. Jos rudos akys žvelgė su pajuoka. - Nebūk toks bjaurus dėl to, kad atsisakiau eiti rytoj su tavimi į kalėdinį karnavalą.
- Tu esi tik išlepusi kalė. - vaikinas rankomis atsirėmė į stalą ir jau ketino stotis, bet jo suolo draugas, panašus į panką, lėtai papurtė galvą. - Pasigailėsi to.
- Aidai Bernotai! - mokytoja rūščiai pažvelgė į vaikiną. - Dar žodis ir paliksiu po pamokų.
- Man tai nerūpi. - vaikinas staigiu judesiu pačiupo knygą bei kitus savo daiktus nuo stalo, ir pasuko klasės durų link. - Ši mergšė yra niekas. Tik nusikaltėlio vaikas. Ir jeigu jūs bijote Malik šeimos bei elgiatės atsargiai nuogąstaudami užsitraukti mafijozo rūstybė, tai nereiškia, kad ir aš taip pat elgsiuosi.
- Bernotai! Savaitė po pamokų! - suriko mokytoja. - Ir privalėsi atsiprašyti Leizės. Nevalia taip kalbėti!
Aidas jau siekė durų rankenos, bet staiga per klasę perskrido anglų vadovėlis kietu viršeliu ir atsitrenkė į jo pakaušį. Klasėje akimirksniu pasigirdo juokas.
- Tu! - vos spėjau sureaguoti, kai Aidas per klasę pasileido Leizės link.
Metas įsikišti man.
LEIZĖ
Niekas manęs nevadins nusikaltėlio vaiku, o mano tėčiu - mafijozu.
Aidas įsiučio pilnu veidu atsisuko į mano pusę ir tekinas pasileido manęs link.
Vos spėjau atsistoti ant kojų, kai staiga, tarsi iš niekur pasirodęs Kailas bloškė Aidą į sieną. Vaikinas nukrito ant grindų, o prieš jį atsistojęs naujokas atrodė tarsi kalnas. Jo kumščiai buvo kietai suspausti jam prie šonų, o krūtinė lėtai kilnojosi.
- Tik paliesk ją savo purvinomis rankomis ir aš tave suluošinsiu visam, tavo beverčiui likusiam gyvenimui. - klasėje akimirksniu stojo tyla. Net mokytoja nesikišo.
Kailai?
- Mažoji kalaitė įsigyjo sarginį šunį... - kietai sukandau dantis ir vos tvardžiausi pati neišmalusi Bernotui dantų. - Kaip baisu!
- Antro perspėjimo nebus. - Kailo balsas buvo šaltas it ledas.
Klasėje buvo tai tylų, kad net galėjai išgirdi skrendančią musę. Niekas nedrįso padijudinti iš savo vietų. Jaučiau smalsius mokinių žvilgsnius, kurie nuo manęs peršokdavo iki Aido ir Kailo.
Visą tai, pertraukė čaižiai nuskambėjęs skambutis. Mokiniai suskubo dėtis daiktų į kuprinęs, o anie du atsitraukė vienas nuo kito.
Atsidususi, pačiupau savo kuprinę bei rašiklį ir patraukiau išėjimo link. Kol nebuvau sučiupta už riešo ir sustabdyta.
