Per ne itin ilgą savo gyvenimą Nomė daugiau prarado, negu įgijo. Jai stinga motinos supratimo ir palaikymo, ji be proto ilgisi brolio, kuris po nelaimės visiškai užsisklendė savyje. Mergina neturi tėvo, dėl nuolatinio mokyklų keitimo, nesusirado art...
Sekančią dieną po muštynių buvo daug šnabždesių už nugaros, baksnojimo pirštais ir panašaus mėšlo, tačiau šiaip gana ramu. Atvirai į akis niekas nešoko. Tik Rasa, su kuria susidūrė prieš lietuvių pamoką, nejaukiai nusuko žvilgsnį ir pasiskubino prasilenkti, lyg Nomės nė nebūtų. Matyt siuto dėl sumušto brolio. Kai atsitokėjo ir viską apsvarstė, suprato, kad berniokui turėjo gerai kliūti. Nors paslaptingi raumenų diegliai gerokai susilpnino smūgius, tačiau niekšeliui vis tiek neblogai atskalbė šonus. Na, bent jau kelios mėlynės tam viščiukui tikrai liks – galės prisiminti, ką reiškia kibti prie silpnesių kitą kartą, kai užsinorės kokį vargšą pasmerkti viešai pajuokai.
Penktadienį spintelėje rado pluoštelį nuotraukų. Savo pačios perkreipto, sužvėrėjo, ne itin patraukliai atrodančio veido, keletą susirėmimo momentų su besiginančiu Gyčiu. Ir Debesėlio. Nuogo stovinčio ant gėlyno krašto. Jis buvo atsipalaidavęs, vieną ranką įrėmęs į liemenį ir nė kiek nesusikrimtęs dėl savo padėties. Vienoje net šypsojosi. Dieve mano, ji žiūrėjo į savo nuogą, ta prasme visiškai pliką brolį! Vos tai suvokusi perplėšė ant paprasto lapo spausdintus paveiksliukus ir sugrūdo į kuprinę. Apsižvalgė, ar niekas nematė ir susigėdusi išsmuko iš rūbinės.
Grįžus namo apėmė baimė, kad tos nuotraukos sklinda internete. Mėgino ieškoti, išbandė visas įmanomas kombinacijas, grotažymes, viską, kas tik atėjo į galvą, tačiau nieko neaptiko. Šiek tiek palengvėjo, tačiau nebuvo naivi – puikiai žinojo, kad tikrai ne visi ištrynė tuos vaizdus iš savo telefonų. Dabar dešimtys žmonių turi jos kovos (kas nebuvo labai baisu), ir išsinuoginusio Debesėlio vaizdus. Daugybė panų žiūri į baltą Emilio kūną. Taip pagalvojusi Nomė net susijuokė balsu: kurių galų ji pergyvena? Brolis atrodė kaip tikras modelis. Tobulai. Nerealiai gerai. Aukštas, plačiapetis, ilgas liemuo, siauri klubai, išraiškingos rankos.... Visos kūno dalys buvo savo vietose ir jis tikrai TIKRAI neturėjo dėl ko gėdytis. Matyt dėl to ir stovėjo ten toks patenkintas. Šmikis. Taip pagalvojusi ji pašoko nuo savo lovos ir nutipeno iki Emilio kambario. Vos įžengusi pamatė šviesią nuotrauką tarp tamsių plakatų. Brolis matyt taip pat gavo tą patį rinkinuką į savo spintelę. Bet, kitaip nei ji, jis rūpestingai jas susmeigė prie sienos.
– Tau jos patinka?
Debesėlis pakėlė galvą nuo kompiuterio, kurį buvo pasidėjęs ant kelių ir nusitraukė ausines.
– Nuotraukos. Tau dėl jų nėra nejauku?
Emilis išsišiepė ir garbės žodis jai mirktelėjo.
– Tu, mažas ištvirkėli, – Nomei taip pat pasidarė linksma, – žinai, kiek panų į tave varvina seilę? Na, bent jau nuo šiol tikrai varvins.
Debesėlis patenkintas palingavo galva.
– Tu tikra enigma, broli. Tik žinai, šio to paprašysiu. Va tą tai aš norėčiau išmesti, – mergina priėjo prie sienos ir nukabino vieną saviškių atvaizdų, kuriame ji atrodė kaip tikra laukinė, – labai gadina vaizdą. Atsikratysiu jos, gerai?
Brolis neprieštaravo, tad ji patenkinta iššuoliavo iš kambario, gniauždama prastą nuotrauką kumštyje ir trumpai pasvarsčiusi, pasuko žemyn, tikėdamasi surasti ką nors žiūrimo per televizorių.
Iš pradžių nieko gero nerado, bet kiek vėliau pradėjo rodyti filmą apie zombius, kuris ją įtraukė. Tupėjo susiraičiusi ant sofos ir įsitempusi sekė siužetą, kai staiga kažkas pabeldė į duris.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
