Eva - niekuo neišsiskirianti iš kitų mergina, tiesių kaštoninių plaukų, lieknos bei gražios figūros. Jai 17 metų, nors greit sueis 18 ir ji gyvena Lietuvoje. Eva nėra kažkokia tai turtuolė, bet ji patenkinta tuo, ką turi. Eva turi mylinčia mamą, tėt...
Miegojau pajutau, kad krentu. Pajutau kaip nukritau ant kažko pusiau minkšto bet labiau kieto. Kažkas po manimi suinkštė, bet nekreipiau į tai dėmesio ir toliau stengiausi miegoti. Kol kažkas ant manęs nesurėkė:
- Blyn, Ev, kelkis!- kažkas regis i ausi susuko man. Aš šiaip ne taip pramerkiau viena aki po to antra. Ir bam! Pradėjau juoktis kai nesveika. Pasirodo aš nukritau nuo sofos ant Luko kuris miegojo ant grindų. Pasitraukus nuo brolio jau netik aš juokiausi bet ir jis.
- Primink kodėl aš miegu ant grindų?- tarė besijuokdamas
- Nes man reikia paminkštinimo kad jei kartais krisčiau nuo sofos?- tai skambėjo labiau kaip klausimas.
- Protingai....
- Išties tai atsiprašau, nenorėjau.- tariau atsistodama ir patraukdama virtuvės link kartu su juo
- Niekis svarbu vėl esi linksma.
Tarė primindamas šių dienų liūdesį ir mano nuotaika vėl subjuro....
- Eiiiii Ev nedrįsk vėl būti liūdna.
- Pats žinai kad nemoku....
Priėjus prie šaldytuvo atidariau jį pažiūrėjau ir supratau kad vėl vis dar nėra apetito. O brolis pažėjo į mane nepatenkintas
- Tau reikia pavalgyti.
- Mhm....- tiesiog numykiau ir išėjau i savo kambarį.
Nusprendžiau kad reikia išeiti kažkur tai sumaniau parašyti Ethanui ar nenorėtu i lauka ir jis beveik iškart atrašė, kad sutinka ir kad bus už 30 minučių prie mano namų.
Nuėjau i vonią nusimaudžiau, apsivijau rankšluosčiu savo kūną ir išėjau iš vonios. Patraukiau spintos link ir išgirdau atsidarant kambario duris.
- Ei ,Lukai aš dabar rengsiuosi išeik iš kambario- tariau net neatsisukus
- Aš ne Lukas vadinasi man šis pasakymas negalioja- išgirdus tą senai girdėta balsą, aš tiesiogine to žodžio prasme sustingau vietoje.
- Išeik – tariau vos girdimai
- Ne tik ne šį karta.
- Prašau išeik... prašau....- jau jaučiu kaip ašara rieda skuostu, o aš stoviu nugara į Harry, pajutau jo rankas mėginančias mane atsukti į save.
- Ev, mums reikia pasikalbėti, man Lukas ir vaikinai pasakojo kaip tu kankiniesi, verki ir beveik nevalgai, pažiūrėk kokia tu sulysus. Aš niekad sau neatleisiu už tai, kad per mane tu dabar kankiniesi.- Harry pilnai mane atsuko i save, delnu nuvalydamas man skruostą. atsimerk....prašau
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
stoviu priešais Harry vis dar užsimerkus, nes negaliu o galbūt ir nenoriu į jį pažvelgti.
Bet po kelių minučių tylos aš lėtai atmerkiau savo ašarotas akis į veidą kurį paskutini kartą mačiau gal prieš kelias savaites. Sukaupus visą drąsa nutariau išsakyti viską ką galvojau šias pastarasias savaites ...
- Prašau išeik Harry, negi tikiesi, kad tau atėjus čia aš iškart pulsiu tau į glėbį, po visko kas buvo? Tu mažai kuom skyriesi nuo Marko, jis gavęs progą permiegojo su mano geriausia drauge nors labiau tiktu buvusia geriausia drauge, o tu?- jutau ašarą riedančia skruostu, bet greit ją nusivalius, tęsiau toliau.- Tau užteko sušikto užrašo, kad permiegotum su kažkokia tai kekše.... Nors kam aš čia aiškinu mūsų juk niekas nesieja todėl dabar išeik iš čia aš turiu ruoštis manęs laukia draugas.
