Multicolored life (H.S. LTU)

3 Dalis

Harry P.O.V.

-Noriu valgyt!!!

-Niall, nerėk!!! - užrėkiau dabar pats.

-Pats nerėk! Ir aš noriu valgyt... - užsiraukė

-Gerai jau, baikit. Važiuojam kur nors papietaut, - pasakė Liam.

-Gal važiuojam į Luko restoraną? - Pasiūliau. Tik gaila, kad Luko nebus.

-Man nesvarbu kur, svarbiausia, kad ten būtų maisto!

-Žinom, Niall, mes tai puikiai žinom, - visi pradėjom juoktis.

-Ok, tada važiuojam, - pasakiau ir visi patraukėm mano mašinos link. Užrakinęs namus, nuėjau į savo juoda Ranger Rover.

Atvažiavę į restoraną, susiradome laisvą stalelį penkiems ir atsisėdome. Po kelių minučių prie mūsų atėjo padavėja ir mes nieko nelaukę užsisakėme. Ir, kaip visada, daugiausiai užsisakė Niall.

-Ei, vaikinai, aš tuoj grįšių, einu iki tuoleto.

Pakilęs nuo stalelio, spėjau žengti tik kelis žingsius, kai susidūriau su padavėją, kuri ant padėklo nešė makaronus su sūrių. Stengdamas pagauti lėkštę, netyčia ją užmečiau brunetei ant galvos. Upssyy.... Man galas... O vaikinai tik kikeno atsisėdę prie stalelio..

Eva P.O.V.

-Štai ir atvažiavom, Eva.

-Na, iš išorės atrodo visai nieko..

-Nagi, Eva, tik tiek te pasakysi?

-Po to, kai mane išdūrei, tai jap, tik tiek, - pasakiau vos nesijuokdama. - Žinai, tavo mylimiausia sesutė nevalgė visą dieną, tai gal jau eime?

-Tu eik. Aš turiu kai kam paskambint.

-Oky doky, einu, o tu pasistenk greičiau, - pasakiau ir nuėjau į vidų. Įvėjusi iškart patraukiau galinio stalelio link. Man patinka sedėti gale, turbūt todėl, nes ten ramiausia.

Prie vieno iš stalelių pamačiau sėdinčius One direction. Oh my God! One direction??? Wow.... Kaip man pasisekė! Ne. Pasipūteliu gauja ir tiek. Vien juos pamačius mano nuotaika iškart apniuko. Ai, px, dėjus aš ant jų..Mano vietoje kokia kita mergina tikriausiai iškarto nubėgtų šukaudama prašyt kokios nuotraukos ar autografo, bet aš tikrai nesiruošiu to daryti.Viskas ko aš norėjau, tai tik ramiai nueiti iki savo staliuko. Bet nespėjus toli nueit ant mano galvos nukrito lėkštė su kažkuo šlapiu... Dafac? Makaronai? Kažkam tai bus... Atsisukau, ir ką gi ten pamačiau?

Poną pasipūtėli garbanėlę. Yayy....

-Ką tu padarei!?!?!?! Kvailį tu!!! - Gosh, kaip aš jo nekenčiu!

-Aš at........- negalėjau klausytis tu kvailų atsiprašymų...

-Tu dar drįsti atsiprašynėti!?! - išrėžiau jam ir pamačiau likusius jo draugelius žvengiančius iš manęs. - Ko jūs žvengiat ten kaip arkliai?

-Aš tik noriu atsiprašyt, ir gal galėtum tiek nerėkti? Aš nenoriu skandalų, - ne nu, jis tikriausiai juokauja..

-Negana to, kad vos pamačius jūsų penkiatuką mano nuotaika iškart dingo, dar tu sugebėjei ant manęs užmest makaronus su sūrių, ir dar prašai kad aš nerėkčiau!!! - aš jau rimtai susinervinau.

-Gerai gerai, nusiramink. Bet gal galėtume susitart?

-Ir tu manai, kad taip lengvai išsisuksi? Na jau ne. Tau nepadės autogarfai ir nuotraukos, aš nesu viena iš tų, kurios trokšte jų trokšta. Jūsų grupė man niekada nepatiko, o ypač tu! - ir bedžiau pirštu jam į krutinę.

-Ir kodėl gi?

-Tu dar klausi kodėl? O todėl, kad tu esi arogantiškas, pasipūtelis ir mergišius. Tau visos merginos kaip žaisliukai. Susirandi kokią, pažaidi, o kai nusibosta meti į šoną. Tau visiškai nerūpi jų jausmai, galvoji tik apie save. Nesuprantu tų merginų, kurios nori būti su tavim... Tai jo, aš tavęs nemėgau , dabar dar labiau nemėgstu ir nekenčių!!! O dabar dink man iš kelio, - pastumusi jį į šoną nuėjau į moterų tuoletą. Kiek buvo įmanoma išrinkau makaronus iš savo plaukų, bet nelabai kas gavosi. Tada paskambinau Lukui.

-Eva, kur tų?

-Nesvarbu, tiesiog eik prie savo mašinos. Aš tuoj ateisiu.

-Gerai. Bet tu tūrėsi papasakoti kas atsitiko, nes iš tavo balso galima suprasti, kad tu pikta.

-Tiesiog eik prie mašinos, - pasakiau ir padėjau ragelį. Kiek apsiraminusi išėjau iš tuoleto. Pamačiau prie stalo One direction, bet garbaniaus ten nebebuvo. Lauke manęs mašinoje jau laukė Lukas.

Pamatęs mane pradėjo juoktis.

-Tai kas nutiko?

-Kažkoks idijotas užmetė ant manęs makaronus su sūriu. Važiujam, aš labai noriu nusiprausti, - tai pasakiu įlipau į mašiną.

Vis dar juokdamasis iš manęs įsėdo ir mano brangusis broliukas ir mes išvažiavom namo.

-Aš eisiu pagamint ko nors, o tu eik nusimaudyt, - pasakė Lukas kai lipom iš mašinos.

-Okey, - pasakiau jau kiek linksmiau ir nuėjau į vidų. Greit nusimaudžiau, tada su Luku pavalgėm ir jis tada man aprodė namą. Vėliau jam reikėjo grįšt i restoraną, tai paliko mane vieną. Pažiūrėjau kelis filmus ir net nepastebėjau, kaip atėjo vakaras. Dabar jau 21:00 , ir, kadangi naktį man visada sukyla apetitas, deja, tai nuėjau į virtuvę. Įsipyliau į dubenėlį sausu pusryčių ir pieno, pasiėmiau šaukštą ir nuėjau į svetainę. Atsėdusi valgiau ir galvojau apie šiandien... gal kiek per šiurkščiai pasielgiau su garbanium.... Kai baigiau valgyti, grįžau į virtuvę ir įdėjau dubenėlį į indaplovę. Grįžau į savo kambarį, persirengiau ir nuėjau į lovą. Buvau labai pavargusi, tai greit užmigau...

Harry P.O.V.

Palikęs vaikinus restorane grįžau namo. Visą dieną prasedėjau ir galvojau apie tą patį. Net nepastebėjau, kad jau temsta. Pažiūrėjau į laikrodį. 22:13 . Nuėjau į dušą, grįžęs atsiguliau į lovą ir vėl galvojau... negi aš taip skaudinu merginas? Juk man visada rūpi jų jausmai. Nors... Gal ta mergina buvo teisi? Arba ji tik eilinė išlepinta mergiotė, mirštanti iš pavydo, nes negali manęs turėti ir nori mane sužlugdyti. Tikriausiai antras variantas. Nekenčiu tokių išlepintų kvailų merginų. Net nepajutau kaip užmigau galvodamas apie tai...

Na štai ir dar viena dalis. Laukių jūsų nuomonių ir votes. Kita dalis tikriausiai bus rytoj. Iki kitos dalies. :))