36 Dalis

677 34 5
                                    

Eva P.O.V.

Merginos buvo lengvai apgirtusios, vaikinai taip pat neatsiliko. Vienintelis garbanius negėrė. O aš negaliu gerti, nes jau išgėriau vaistus...

- Kodėl tu negeri? - paklausiau jo.

- O kas tavimi pasirūpins?

- Galiu ir pati, Harry...

- Neatsikalbynėk, Ev, - atsakė jis.

Aš jaučiausi pavargus ir mieguista... Šiandien tikrai daug vaikščiojau. Tikiuosi nepradės skaudėti nugaros...
Na ką, jei neatsikalbynėt tai ir neatsikalbynėsiu.

- Harry, gal gali mane nunešti į mano kambarį?

- Žinoma, - pasakęs, atsistojo ir paėmęs mane ant rankų pradėjo nešti į mano kambarį.

Aš rankomis apsivijau Harry kaklą ir prisiglaudžiau prie jo krūtinės...
Atrodo ant jo rankų man ir užmigti įmanoma, ko vos ir nepadariau...

- Jau eisi miegoti? - paklausė pasodindamas mane ant lovos.

- Nežinau... tikriausiai. Jaučiuosi pavargus.. - aš pasislinkau ir atsiguliau šalia Harry dovanoto meškino.

- Patiko? - paklausė žvilgsniu parodydamas į meškiną.

- Labai.

- Tada gerai...

- Mhm...

- Eva, galiu kaiko paklaust? - pasakė atsisėsdamas ant lovos.

- Taip, gali - jis atsiduso ir užsidengė delnais veidą.

- Tu jį myli? - paklausė ir pažvelgė su vilties kibirkštėle akyse. Aš nelabai supratau, ką jis turėjo omenį...

- Ką tokį?

- Savo.... vaikiną... - sunkiai ištarė paskutinį žodį. Aš sutrikau nuo Harry klausimo...

Ar aš vis dar myliu Marką? Dabar net nežinau atsakymo... mūsų jausmai pradėjo blėsti, kai jau beveik mėnesį nesimatėm. Ir net normaliai nekalbėjom..

- Am... aš tau negaliu atsakyti į šį klausimą... - negalėjau atsakyti teigiamai, nes meluočiau pati sau...

- Iš tavo atsakymo galima suprast, kad ne...

- Harry... tu juk žinai, kad tarp mūsų niekada nieko nebus...

- Tu visada sakai tą patį, bet pati tuo net netiki.

- Harry, baik.

- Ką Harry? Aš juk pasakiau tiesą, argi ir dabar paneigsi?

Aš tiesiog gulėjau ir žvelgiau į jo akis. Nežinojau ką jam atsakyti...

- Aš einu pažiūrėt kaip ten kiti, o tu eik miegoti. Sakei, kad esi pavargus.

- Labanakt, - pasakiau.

- Labanakt - pasakęs, pabučiavo man į kaktą ir išėjo...

Aš jo kartais nesuprantu....

Nieko negalvodama nuėjau miegot, nes šiandien buvo tikrai ilga diena...

**Rytas**

Vos atsibudus prisiminiau, kad užmigau su visais rūbais... Ups.. Štai kodėl negalėjau normaliai išsimiegot...

Atsikėlus iš lovos nupėdinau prie spintos. Išsitraukiau juodus džinsinius šortukus ir baltą maikutę su užrašu "I love banana". Prisimenu, kai ant vienos iš Harry maikės buvau užrašius šį užrašą. Nusijuokiau prisiminus tą dieną, kai pridirbau vaikinams iždaigų... Geri laikai..
Pasiėmus visus rūbus nuėjau į vonią. Ten atlikus visą ritinį ritualą apsirengiau, plaukus susirišiau į aukštą arklio uodegą. Vos vos pasidažiau, kad nesimatytų juodų ratilų po akimis...

Multicolored life (H.S. LTU)Where stories live. Discover now