Multicolored life (H.S. LTU)

42 Dalis

Evos P.O.V.

Krausčiau lagaminus ir šokau savo kambaryje pagal muzikos ritmą. Nežinau, kas man pasidarė, bet dabar esu labai geros nuotaikos. Ak taip! Šiandien vakare atvažiuoja Lile su vaikinais ir visom merginom. Nusimato linksmas filmų vakaras!!! Žiauriai laukiu. Kaži Harry atvažiuos? Tikiuosi, kad taip, nes jo jau spėjau pasiilgti.

Baigusi susidėti daigtus persirengiau į patogesnius rūbus ir išėjau iš savo kambario.

Nusileidusi į pirmą aukštą aš patraukiau svetainės link tikėdamasi ten kažką sutikt, bet buvo tuščia. Virtuvėje girdėjau kažkokius garsus, tai ten ir nuėjau. Ir tai buvo didžiausia klaida mano gyvenime. Fuck.. mano vaikystė sugadinta.. Spėkit, ką ten radau? O gi Luka su Denise, kurie vos nesimylėjo ant spintelės. Aš juk ten valgau!! O dieve mano...

Mėginau tyliai išeit, bet, žinoma, aš nebučiau aš, jei man kažkas nenutiktų.. Aš užkliuvau už spintelės, vos neišsiplojau ant žemės ir nedaug trūko, kad sudaužyčiau ten stovinčią vazą. Fuck... Ponios ir ponai, štai kaip reikia atkreipti dėmesį ✌

Kaip mažas vaikas pradėjau bėgt į svetainę. Bebėgdama garsiai sušukau:

- Aš nieko nemačiau!!!

Bėgau ir sugalvojau užšokti ant sofos svetainėje. Bėgau bėgau tik staiga... fuck... aš ir vėl guliu ant gridų!!!

Šiandien kažką tikrai susilaužysiu...

Stodamasi, žinoma, sugebėjau išsiplot dar kartą. Taip tik aš sugebu... jooo...

Išsidrėbusi ant sofos įsijungiau televizorių ir stengiausi ignoruot mane supančia aplinką, nes žinau, kad tuoj ateis arba Lukas arba Denisė.. Aš negalėsiu pažvelkti jiems į akis. Juk aš mačiau juos virtuvėje, jie sušiktai vos nepasimylėjo mano akivaizdoje! Eww..

***po 2 valandų***

Vaikščiojau sau viena po parduotuvę, nes, nežinau kodėl, bet labai užsinorėjau nutelos, o namuose nebeliko. Jau kaip tik pamačiau saldainių skyrių, ruošiausi ten ir eiti, kai staiga atsiduriau tuoletinio popieriaus puramidės vidurį. Jap. Kažkoks durniu mane pastūmė.. Na nors minkštai kritau..

- Aš labai atsiprašau....- pradėjo atsiprašynėt tas pats vaikinas, ir ištiesė man savo ranką. Net nespėjau į jį pažiūrėti.

-Ką tu sau gal..... Vau, o tu....am karštas.... oh fuck! Aš tikrai tai pasakiau garsiai? - paėmiau jo ranką visa susigėdusi.

- Taip, tu tai pasakei, ir ačiū.

-Am jo... - dar labiau susigėdau...bet jis tikrai buvo karštas, bet tuo pačiu ir atrodė kažkuo pavojingas. Bet man tai patiko.

Atsistojus susitvarkiau ir tada atėjo apsaugos darbuotojas. Mane pargriovęs vaikinas paaiškino visą situaciją ir tas apsauginis pasakė, kad darbuotojai sutvarkys viską, ir tada mus paleido.

Eidama pasiemiau nutelos dideli stiklainį. Tas vaikinas buvo kažkur dingęs. Bet kaip tik man einant iš parduotuvės jis mane pasivijo.

- Dar kartą labai atsiprašau. Aš Ethan, - tarė ištiesdamas ranką. 

- Malonu, aš Eva, - nusišypsojau paspausdama jam ranką.

- Tu čia vietinė? Nes išties tave čia matau pirma kartą, nors ir atrodai kažkur matyta... - tarė braukdamas ranką per savo plaukus ir šyptelėjo parodydamas labai gražią šypseną.

- Dabar kol kas lyg ir vietinė.

- Taigi, Eva, tu toli nuo čia gyveni?

-  Tiesą sakant nelabai.

- Tai gal galėčiau tave palydėti? - pasakė ir aš suabejojau, ką jam atsakyt, nes jis atrodė išties pavojingas... nužvelgiau jį, juodi į viršų sukelti plaukai, šiek tiek primenantys Zayn, mėlinos, gražios akys, šiek tiek putlios lūpos, apatinėje lūpoje jis turi auskarą, kas man labai patinka...

- Am.... man nelabai smagu stovėti čia, kai tu mane taip akylai nužiūrinėji - tarė nusijuokdamas ir sugėdindamas mane. - Tai leisi tave palydėti? - tarė ir pagalvojau, o kas gi blogo man gali nutikti?

- Žinoma, kodėl gi ne, - atsakiau ir patraukėme mano namų link.

Visą kelią kalbėjom apie tai, ką kas mėgsta, kuo užsiima ir panašiai. Kai jau buvome netoli mano namų prisiminiau, kad jau turėtų būti visi suvažiavę pas mus.

Priejus namus su Ethan apsikeitėme telefono numeriais ir atsisveikindami apsikabinom.

- Iki Ethan.

- Iki pasimatymo, Eva, - apsisukau eiti durų link ir pastebėjau, kad antro aukšto balkone kažkas mane stebi, geriau įsižiūrėjus pamačiau Harry. Pamojau jam, nekaltai šyptelejau ir įėjau į namus.

- Žmonės gryžau!!! - surėkiau per visus namus, nors išties nežinau, kodėl tai padariau😄. 

Einant į svetainę susiduriau su kažkuo ir skaudžiai kritau ant nugaros.... fuck...

-Auččč!

- O Dieve mano, atsiprašau Ev! - pradėjo panikuoti Lilė, kai atsistojo, o aš vis dar gulėjau ant grindų. Visi prisistatė prie mūsų išskyrus Harry.

- Nagi, Eva, kelkis, - tarė broliukas padėdamas man atsistot. 

- Fuck... skauda, - tariau, kai atsistojau.

- Na tu tai rimtai nelaimelė.

-Mhm...- sukandus dantis tariau ir atsisėdau ant sofos atsargiai priglausdama nugara prie minkšto atlošo. Regis tik busiu susitrenkus senus sužeidimus, nieko daugiau, todėl turėtų greit praeit. Pl kiek kartų aš jau kritau šiandien? Ugh neprisimenu.

- Ar gerai jautiesi?! Kaip tu?! - pabiro kalusimų lavina.

- Man viskas gerai žmonės! Nustokit panikuot. Tik truputi susitrenkiau ir viskas  - tariau, ir visi atsipūtė.

Prisiminiau savo nutelą!

- O dieve! Kur mano nutela! Ar ji sveika?!?- tariau prisimindama, kad būtent kai kritau, turėjau rankoje nutelą. Ir visi pradėjo žvengt kaip nesveiki.

- Nu ką man padaryt, kad ji man tokia svarbi...

- Jo, tik tu taip sugebi, - juokdamasis pasakė Lukas.

- Rimtai Ev, tu ką tik stipriai susitrenkei nugara, o panikuoji dėl nutelos stiklainio, - besijuokadamas pasakė Liam ir istiesė man mano meilę.

- Saugok nuo Niall! Neduok jam! - pradėjau rėkt, kai Niall norėjo pagriebt iš jo stiklainį. Bet jis saugiai atiteko man.

- Oh nagi, Ev, pasidalink, - pradėjo zyst Niall.

- Nope, negausi, nes nevaldai savo panos. Per ją vos nedužo mano brangenybė...- tariau ir pradėjau glostyti stiklainį.

Ir su visais pradėjom juoktis.