Multicolored life (H.S. LTU)

5 Dalis

Eva P.O.V.

... kaip gerai, kad Harris Styles sėdi atsukęs man nugarą.

Va čia tai bus įdomu...

Jau buvau beveik prie garbaniaus, kai pamačiau, kad mane pastebėjo tas blondinas. Umm... Neil, Noill ar Niall.
Jei jis mane išduos... Su pirštu parodžiau, kad jis tylėtų, nes kitaip jam šakės. Jis nežymiai linktelėjęs apsimetė lyg niekur nieko ir toliau sėdėjo su šutve nevykėlių. Kai jau buvau už Harry, visi mane pastebėjo, o velnias. Harry atsisuko ir pamatęs mane iškart nieko nesuprato, bet tada pamatė lėkštę su maistu. Jop. Man galas... Jis atsistojo priešais mane.

- Ką tu čia darai?

- Nu kaip ir stoviu, - pasakiau ir norėjau mesti lėkštę jam ant galvos.

- Tik pamėgink.

- O gal ir pamėginsiu ir kas tada? Ką žadi padaryt? Tu pirmas mane apmėtei makaronais ir galvoji, kad aš taip viską ir paliksiu ir neatsilyginsiu? Ne, mažiuk, tu labai klysti, – nusijuokiau, o likusi šutvė, iskyrus Noil, žiūrėjo nelabai supratę. Harry, pamatęs, kad Neil kikenasi kartu su manim, pažiūrėjo į jį rusčiu veidu, o jis iškart surimtėjo. 

Negi jo visi klauso?

- Tu tiesiog eilinė, kvaila, išlepinta mergiotė, kuri mane nori pažeminti ar ne? Ir kas bus po to? Ką dar mėginsi? - jis pažiūrėjo į mane pasišlykštėdamas, - Tu tiesiog negali pakęsti to, kad tu ne su manimi ir, kaip visos kitos, dėl to mėginsi mane sužlugdyt? Geriau dink ir daugiau nesirodyk.

Pala biški aš čia kaiko nesuprantu. Negi jis rimtai mano, kad aš esu viena iš tų, kurios yra jį įsimilėjusios ir visokiai budais bandau jam pakenkti? Na jau ne... jis ir vėl labai klysta. Na, tokios jau tos garsenybės. Visada galvoja tik apie save, kokie jie nerealūs ir daug geresni už kitus...

- Ką tu pasakei?

- Ką girdėjei, na o dabar dink iš čia, nes kitaip paprašysiu apsaugos, kad tave iš čia išmestų.

- Kažin ką greičiau iš čia išmes, – pasakiau jam ir jau norėjau dėt lėkštę jam ant galvos, bet mane sutrugdė dvi stiprios rankos, jo rankos. Jis atėmė iš manęs lėkštę ir, padėjęs ją ant stalo, paleido mane. What? Bet čia mano maistas, ne jo!! Kaip jis drįsta jį iš manęs vogti?!!

-  O dabar eik iš čia kol neiškviečiau apsaugos.

- Tu vistiek dar atsiimsi Harry Styles ir... ai nesvarbu neverta su tokiu kaip tu švaistyti laiko. Ate Noill.

Tikiuosi gerai pasakiau jo vardą. Jis man patiko. Atrodo linksmas, ir dar juokėsi iš Harry... wow.

 
Iškart patraukiau virtuvės link ir prie manęs pripuolė Lilė.

- Ev, kas ten nutiko?

- Harris mane aprėkė ir dar atėmė maistą... bet nesvarbu, jis dar atsiims...  

Harry Styles, patikėk, aš tau dar atkeršysiu. Gal ne šiandien, gal ne rytoj, bet tu atsiimsi.. Muahahaha

Laukiau Luko. Mes jau turetume važiuoti namo, bet iškilo nesklandumų su vienu iš jo klientų ir man dabar reikia šalti lauke laukiant Luko. 

Kaip norėčiau turėti savo mašiną! Gal, kai susitaupysiu, nusipirksiu. Ir mano gimtadienis artėja... 

- Na ka, namo! – pasakė iš kažkur priešais mane išdygęs Lukas.

 
- Jap, pagaliau!

 
- Ar kas nutiko?

- Nope tiesiog  šiandien šiek tiek pavargau…

- Nėra taip lengva būti padavėja, ar ne? - nusijuokė Lukas.

- Ai, visai nieko, jau pripratau prie visko. Tai ką veiksim namuose?

- Na, aš pasikviečiau kelis draugus ir norėjau jus visus supažindinti.

- Tai sutarta. Šiandien pažinčių vakaras!
 

- Ok. Galėsim dar kokį filmą pažėt ar šiaip paplepėt.
 

- Gerai.
 

- Ir aš norėčiau su tavimi apie kai ką pakalbėt.
 

- Apie ką?

- Šiandien man paskambino dėl naujo projekto, atidarysiu dar vieną restoraną kitame mieste. Iškilo problemų, tai man teks ten vykti. Nebūsiu daugiausia savaitę ir nelabai noriu palikti tave vieną Londone, tai pagalvojau, kad galėtum pagyvent pas mano draugus, kurie šiandien atvažiuos su tavimi susipažinti ir... na...

- Lukai, aš galiu pabūti ir viena. Man auklės nereikia.

- Žinau, bet... man bus daug ramiau, jei žinosiu, kad kažkas su tavimi, tai jeigu tu pas juos pagyvensi, ankščiau gausi savo gimtadienio dovaną.

- Čia juk šandažas, broliuk.

- Gal... bet nesvarbu...

- Na tai dėl kokios dovanos man teks kentėti su ale tipo keliais tavo draugeliais?

- Tai tu sutinki?

- Niekas tavęs nemokė mandagumo? Negrąžu atsakyti į klausimą klausimu. Aš pirma paklausiau, tai sakyk!

- Na, ta dovana yra kelionė į disneylenda!

Pažiūrėjau į jį poker face. Rimtai? Disneylandas?
 

- Tu glušas ar tik apsimeti? Rimtai, sakyk!!!

- Gerai jau gerai, - nusijuokė jis. - Dovana yra.....
 

- Sakyk tu pagaliau!
 

- Range Rov…

 
- O dieve mano!!! Omg!!! omg!!! Mano svajonių dovaną!!! Pagaliau!!! Omg!! Aš turėsiu mašiną!!

- Tai tu sutinki? – nelabai ką supratęs paklausė.

- Tai aišku!!! Kas gali atsisakyti mašinos?

Net nepastebėjau, kad jau gryžome namo. Aš tokia laiminga!! Pagaliau turėsiu savo mašiną ir ne bet kokią, o net gi Range Rovers… yayy pagaliau!!! 

- Kada atvažiuos mano trumpalaikės būsimos auklės?
 

- Na dabar jau po šešių šešiolika, o jie bus kaškur septintą.

- Oki doki. Varau nusimaudyti ir persirenkt, – pasakiusi greit nuskuodžiau į savo kambarį. Laukia ilgas vakaras…

 

Na štai ir dar viena dalis. Nelabai tūrėjau laiko įkelt ankščiau tai tik šiandien įkėliau ir pasistengiau parašyt šiektiek ilgesne. Na tai laukių nuomonių ir votes. Iki :)))