Multicolored life (H.S. LTU)

22Dalis

Eva P.O.V.

Atsibudau išgirdus kažkokį pypsėjimą... Pabandžiau atmerkti akis, bet buvo per daug ryški šviesa, tai iškart užsimerkiau. Vos pajudėjus per visą kūną nuo nugaros perėjo žiaurus skausmas.... fuck... tas skausmas nepakeliamas...

Vėl bandžiau pramerkti akis, bet šviesa buvo per daug ryški. Ar niekas negirdėjo apie užuolaidas? Jeez... pala, o kur aš? Mano kambarys iš ryto tikrai nėra toks šviesus...

Po dar kelių bandymų, pagaliau pavyko pramerkti akis... aš ligoninėje? Negi taip žiauriai susivariau nugarą? Ir kaip aš čia atsidūriau?! Aš nieko nepamenu...

Netoli lovos buvo sofutė ant kurios kažkas miegojo. Oh god... negalėjau įžiūrėti kas ten, nes mano akys vėl užsimerkė... atrodo, kad mano akių vokai svertų visą toną..

Lėtai atsimerkiau ir gerai įsižiūrėjus pamačiau ten mieganti Harry... Harry? Ką jis čia veikia? Ir kur Lilė?!?

Apsidairiau, ant stalelio prie lovos pamačiau stiklinę vandens. Labai norėjau gerti, tai mėginau pakelti ranką, bet vos pasijudinus mano kūną nutvieskė skausmo banga...

-Aaaaii....

Net nepastebėjau, kaip surėkiau iš skausmo... ir žinoma prižadinau Harry.

- O, pagaliau prabudai.

- Mhm, gal gali paduoti vandens? Man labai pradeda skaudėti nugarą vos pabandžius judėti.

Jis priėjęs prie spintelės paėmė stiklinę, kurioje buvo ir šiaudelis. Nors lengva bus atsigert... Prie mano lovos pasistatė kėdę ir atsisėdęs davė atsigert. Umm... kaip gera, šaltas vanduo... Ir tik tada pastebėjau Harry drabužius.

- Kodėl tu su kruvinaus drabužiais?

- Po to, kai ten tave radau...- pasakęs nuleido akis žemyn. Jis šneka lyg jam būtu skaudu apie tai kalbėti arba prisiminti, kas įvyko.. - tiesiog nenorėjau tavęs palikt vienos, todėl visą nakti praleidau čia. Nesenai Lilė išvažiavo namo su kitais, aš liepiau jai važiuot pailsėt, nes vargšelė dėl tavęs beveik nemiegojo. Nors ir aš tik paryčiais užsnūdau...- jis su manimi šneka ir elgiasi taip maloniai... Oh god, ir vėl aš nebežinau, ką man daryt... Pabaigęs šnekėt jis pusę lūpų šyptelėjo ir pažiūrėjo man į akis... man kartais su juo būti taip gera... kartais..

- Labai ačiū tau...

- Už ką?

- Už tai, kad vakar mane radai ir padėjai, ir, žinoma, dar rūpiniesi mano drauge... - pasakius pati šyptelėjau...

- Nėra už ką čia ir dėkoti, tu man ištiesų rūpi, Eva.

- Prašau, Harry, nereikia...

Aš jaučiu, kad man akyse jau kaupiasi ašaros... negaliu leist jam manęs pamilt... negaliu... tiesiog negaliu.

- Bet aš kitaip negaliu, Eva. Vakar, kai pamačiau tave ten gulinčia, atrodė, kad širdis tuoj nustos plakusi. Jeigu tau būtų kas nutikę, aš sau už tai niekada nebūčiau atleidęs...

- Bet...

- Ne, Eva. Šįkart leisk man pabaigti... - aš tik nežymiai linktelėjau, man labai skaudu jo klausytis žinant, kad mes niekada nebūsim drauge... o beto man skauda nugarą, kai daugiau judu. - Tą vakarą, kai sakiau, kad tu man rūpi, aš nemelavau. Tu man ištiesų rūpi. Kiekvieną dieną galvoju vien apie tave, apie tai kaip gera buvo atsibusti ir rasti tave savo glėbyje, ir dar tas bučinys... na, bučiniai. Per tą vakarėli aš neleidau tau iškrėst kvailystės. Tu norėjai su manimi permiegot, bet aš žinojau, kad čia tik alkoholio poveikis, todėl ir sustabdžiau tave. Žinau, mes nuo pat pradžių vienas kito nemėgom, bet mano jausmai tau pasikeitė. Aš vis dar nežinau ar tie jausmai tau kaip draugei, sesei ar merginai, bet tikrai žinau, kad tu man labai rūpi. Mes net nebuvom normaliais draugais bet...

- Harry, baik prašau...- pasakiau. Jis negali man ką nors jausti. Jis tik meluoja... Aš nebežinau ką man daryti su jo žodžiai... ugh... dieve padėk...

- Eva, aš iš anksto atsiprašau...

- Ką t...

Nespėjau paklaust, ką jis turėjo omenį, kai jis pasilenkė ir mane pabučiavo. Ir vėl tas nepakartojamas jausmas. Ir kodėl tik jis sugeba mane priversti taip jaustis? Tik šįkart bučinys buvo lėtas, švelnus, jis į jį sudėjo visą rūpestį, skausmą, aistrą ir dar kažką.

Bet deja, nors gal ir gerai, staiga atsivėrė mano palatos durys... Harry iškart atsitraukė, bet vis tiek buvo truputi per arti... pro duris įsiveržė Harry grupės nariai, jų merginos, Lilė ir Lukas... ką jis čia veikia?!?

- Uuu regis kažkam sutrugdėm, - užrėkė vaikinai...

- Ne ni.. nieko nesutrugdėt, vi..viskas gerai... tiesa? - atsisukau į Harry klausiamu žvilgsniu... bet vis dar tankiai kvepavau nuo bučinio, ir garantuotai mano žandai raudoni, tai nemanau, kad kas manimi patikėjo...

- Taip... - atsakė jis. Iš jo akių, ir iš jo šypsnio, matėsi, kad jis žino, kaip mane paveikė jo bučinys... Durnius...

- Štai, Harry, imk rūbus ir eik persirenk, - pasakė Niall paduodamas Harry rūbus. Harry padekojo ir išėjo persirenkt į tuoletą.

- Lukai, ką tu čia veiki? - paklausiau brolio, nes kiek prisimenu, tai jis dar ne šiandien tūrėjo grįžti...

- Kaip tu galvoji, kas man svarbiau: darbas ar mano mažoji sesutė, kuri dabar lygoninėje? -pasakė ir nusijuokė. Yap, mano brolis pats geriausiais!

- Ir dar yra viena tokia naujiena... - pasakė Niall.

- Kokia? - paklausiau jau susidomėjusi. Įdomu, kas dabar?

- Na... ji labai įdomi, - išsišiepęs atsakė blondinas.

Ne nu, jis dabar tyčia nesako...

- Sakyk tik! - pasakiau griežtai. Gaila negaliu judėti... Bet vien mano žvilgsnio užteko ir Niall iškart man pasakė. Chi chi chi.

- Žiniasklaida skamba vien apie tave ir Harry, -uždainavo jis, ir, aišku, pakilnojo antakius.

Kaip tik tada į kambarį įėjo Harry.

- Kaip suprast? - pasakėm vienu metu... ai nu, ir vėl kalbam kartu.. bet dabar svarbiausia ne tai..

Mes pažėjom į juos visus klausiamu žvilgsniu. Zayn išsitraukė telefoną ir kažką ten įjungė:

- "Garsusis Harry Styles vakar pastebėtas bėgantis į Londono centrinę ligoninę. Bet svarbiausia tai, kad jo rubai buvo purvini krauju! Kas atsitiko ir paskui kokią merginą jis bėgo taip skubėjo visas kruvinas? Deja, niekas nežino...

- Ir vėl ta žiniasklaida... ugh... Nuo jų nieko nenuslėpėsi, ar ne? Nu bet nesvarbu, gal keičiam tema...

- Puiki mintis, - prabilo Lilė.

- Ačiū jums visiems, kad esat čia... - paskiau ir visiems nusišypsojau. Jie atėjo prie manęs... of course "family hug" gosh, jų daug.

- Auu!!!

Surėkiau, kai vos pajudėjau norėdama apsikabint su visais... Ir kaip galėjau užmiršt, kad negaliu judėt? Velnias kaip skauda...

- Atsargiau, ji negali daug judėti.. - pasakė Harry kol aš dar bandžiau tvardyt skausmą... fuck, jis niekaip nepraeina... velnias velnias velnias. Harry tai pamatė.

- Greičiau kvieskit gydytoją! - jis surėkė per visą palatą... keli vaikinai išbėgo, o merginos stovėjo išsigandusios...

- Velnias, kaip skauda!.. - suinkščiau iš skausmo...

Į palatą įbėgo daktaras ir visus išprašė lauk... Žinoma, Lukas nenorėjo palikt manęs vienos... taip pat ir Harry, bet po kiek laiko jie vis tiek išėjo...

Daktaras suleido kažkokių vaistų ir skausmas po truputi pradėjo mažėti... Pagaliau! Po kiek laiko aš paskendau į sapnų karalystę...

Va ir dar viena dalis!!! Tikiuosi patiko:)) Labai norėčiau nors vienos nuomonės nu jei negaila tai gal ir kelių. Prašau pasakykit gal ką darau netaip ar kaška panašaus, tai drąsiai sakykit savo nuomonę ir kritika. Taip pat laukiu ir votes:)) kitą dalį įkelsiu tikriausiai savaitgalį. Bye, iki kitos dalies:))