82.

370 44 4
                                    

Caspar Lee

Kai įėjau paskui Joe pro duris į namus, Londone, pasijaučiau kažkaip keistai. Buvo keista vėl čia būti. Būti tuose namuose, kuriuose patiriau visko.

"Keista čia būti?" Joe paklausė ir aš linktelėjau, "patikėk manim, ir man keista. Turiu omeny, man keista čia man būti, nes na žinai, seniai ir aš čia buvau."

"Taip." Linktelėjau.

"Toks jausmas, kad Los Andžele praleidau pusę savo gyvenimo." Joe atsiduso ir atsisėdo ant sofos.

Jis atrodė laimingas, jis daug šypsojosi. O gal Conor klydo dėl Joe? Na, kad jam reikia pagalbos. Neatrodo, kad jam to reikėtų, tačiau.. tačiau keletą dienų pastebėsiu jį.

"Neatrodai laimingas." Joe pasakė ramiu tonu.

"Aš Los Andžele palikau savo geriausius draugus, išsiskyriau su mergina, tuomet tu vos nemiršti susipjaustęs rankų. Tai.. šiek per daug man. Viskas labai greitai įvyko. Man dar sunku tai suvokti." Pasakiau nusisukdamas nuo Joe ir nueidamas iki fotelio. "Turėtum pailsėti."

"Nesu pavargęs." Jis greitai atsakė. "Gal ką nors paveikim?"

"Gydytojas tau liepė nieko nedaryti kol žaizdos neužgijo." Pasakiau sukryžiuodamas rankas ties krūtine. "Prašau, pailsėk."

Joe keletą sekundžių žiūrėjo į mane ir atsidusęs nežymiai linktelėjo. Jis nėjo į kambarį, jis paprasčiausiai atsigulė ant sofos.

Išsitraukiau iš kišenės telefoną ir patikrinau ar Conor kažką parašė, tačiau nebuvo jokių žinučių.

"Žinai, galėtum bent kažkiek parodyti, kad džiaugiesi čia grįždamas." Joe pasakė žiūrėdamas į mane.

"Aš-"

"Man atrodo tu grįžai todėl, kad vos nemiriau. Nesu kvailas, Caspar."

Giliai įkvėpiau. "Negrįžau pas tave vien dėl gailesčio. Jau sakiau priežastį, kodėl neatrodau laimingas. Reikia šiek tiek laiko."

"Kažkodėl netikiu." Joe gūžtelėjo pečiais prieš tai atsisėsdamas. "Įtikink mane."

"Kaip? Kodėl?"

"Žiūrėdamas man į akis pasakyk, kad mane myli." Jis pasakė ir aš susinervinau.

Pažiūrėjau į jo mėlynas akis ir jau žiojausi sakyti, bet mane pertraukė supypsėjęs mano telefonas. Atsiprašančiu žvilgsniu pažiūrėjau į Joe ir iš kišenės išsitraukiau telefoną.

Žinutė nuo Conor.

Conor: kada pasakysi Joe, kad grįžai tik todėl, kad priverstum jį gydytis?

Šūdas.





Sori už šūdina ir trumpą dalį ir kad ilgai nekėliau. Tas tingumas mane apėmė na ir šiaip visir šitie įvykiai susidėstė taip, kaip aš neplanavau. Ir tai mane išmetė iš vėžių ir nėra minčių toliau rašyti. Todėl manau, kad labai greitu metu šią istoriją baigsiu.

P.s turiu vienos istorijos promo, bet bijau kelti, nes niekas neskaitys, soo idk. Tikriausiai ateityje jokių istorijų iš manęs nesulauksit :)))

Life with him // Jaspar✔Where stories live. Discover now