47.

406 53 12
                                    

Po kelių savaičių

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Po kelių savaičių

Caspar Lee

Skambutis į duris privertė mane atsistoti nuo sofos ir tingiai nupėdinti iki durų. Nepažvelgęs per durų akutę, atrakinau duris. Tikėjausi pamatyti Joe su lagaminais (jo labai ilgą laiką nemačiau ir negirdėjau jo balso. Lyg jis būtų dingęs nuo žemės paviršiaus), bet prieš mane stovėjo paštininkas, kuris tikriausiai nebuvo patenkintas savo darbu kaip ir kiti Londono žmonės.

"Caspar Lee?" Jis paklausė ir aš palinksėjau. "Laiškas jums."

"Um, ačiū." Paėmęs jam iš rankų laišką, uždariau duris.

Ant voko buvo tik mano vardas ir pavardė. Daugiau nieko. Atsisėdęs ant sofos, atplėšiau voką ir ištraukiau baltą popieriaus lapą. Atvertęs tą lapą, mano akis iškarto patraukė 'SKIRYBŲ DOKUMENTAI', sakinys.

Skaičiau šiuos žodžius, kad įsitikinčiau ar tikrai tai parašyta, ar aš nesapnuoju. Tačiau tai buvo tikra. Joe tikrai nusprendė skirtis. Jis nedavė man dar vieno šanso, jis nusprendė daugiau su manimi nesiterlioti.

Su ašarom akyse, nuskanavau visą lapo turinį, ir po viso tekso, apačioje pamačiau Joe parašą. Teliko pasirašyti man ir mes būsime išsiskyrę.

Tačiau aš to nenoriu. Nenoriu palikti Joe. Nenoriu būti vienas.

Pagriebiau telefoną ir surinkau Jack numerį, nes žinojau, jog Joe neatsilieps.

"Alioooo." Išgirdau Jack linksmą balsą.

"Em, gal gali duoti pasikalbėti su Joe?" Paklausiau ir netrukus išgirdau Troye juoką.

"Tai, kad jis kaip savaitė negyvena pas mane. Jis išsinomavo butą kažkur. O ką?"

"Gali sužinoti kur jis gyvena? Man būtinai reikia su juo pasikalbėti. Tik prašau, nesakyk, kad aš klausiu."

"Am, gerai. Duok keletą minučių. Aš tau paskambinsiu."

"Gerai. Ačiū Jack."

**

Stovėjau priešais Joe buto duris rankose laikydamas voką su skirybų dokumentais. Kiek tik galėdamas bandysiu įtikinti Joe, kad jis apsigalvotų dėl skirybų.

"Cas- Caspar ką tu čia po velnių veiki?" Joe piktai paklausė ir pakėlęs galvą vos neapsiverkiau iš laimės vėl jį pamatydamas.

Aš buvau jo taip pasiilgęs, tai jei dabar jį apkabinčiau - nepaleisčiau.

"Aš- aš atėjau labai rimtai pasikalbėti." Tariau ir pakėliau ranką, kurioje laikiau voką. "Galiu užeiti?"

Joe giliai įkvėpė ir suraukęs antakius pasitraukė į šoną, kad galėčiau įeiti. Nupėdinau į svetainę, kuri nebuvo didelė, tačiau jauki. Joe atsistojo priešais mane ir sukryžiavo rankas.

"Pasirašei?" Jis paklausė.

Papurčiau galvą. "Ne. Ir net nežadu pasirašyti." Padėjau voką ant staliuko ir pažvelgiau į Joe.

"Dėl dievo meilės, nesielk kaip sumautas vaikas." Joe pavartė akis. "Aš priversiu tave pasirašyti, Caspar. Ir man nerūpi geruoju ar bloguoju."

"Ar gali pateikti priežastis, kodėl nori skirtis? Norėčiau žinoti."

"Ar tai svarbu?" Jis paklausė, tačiau man nespėjus atsakyti, jis vėl prabilo. "Gerai, jei nori žinoti - pasakysiu. Pirmas dalykas, nekenčiu kaip man yra meluojama. Tu man melavai ne vieną kartą. Melavai tiesiai į akis, o aš tikėjau tavim kaip paskutinis sukruštas kvailys. Antra, tu mane apgaudinėjai su tuo Mark. Galėjai bent tiesą pasakyti, kad susiradai kitą, daug geresnį. Bet ne, tu malei šūdą man tiesiai į akis. Ar tu bent įsivaizduoji kaip aš jaučiausi kai suvokiau, kad kelis mėnesius man ne tik melavai, bet ir apgaudinėjai?! Ne, neįsivaizduoji, nes niekad aš tavęs neapgaudinėjau. Net minties tokios neturėjau! Nenoriu susidėti su tavim vėl, daryti dar vieną klaidą. Bus geriausia, jei išsiskirsim ir patrauksim savais keliais."

Giliai viduje aš žudžiau save. Matyti tokį Joe, mane žudė. Aš galėjau matyti kaip jis trokšta išsiskirti. O aš viską padaryčiau, kad tik Joe būtų laimingas.

Nieko nesakęs iš voko ištraukiau skirybų dokumentus ir iš džinsų kišenės išsiėmęs rašiklį, pažvelgiau į Joe. Sumirksėdamas kelis kartus, pasirašiau.





O ne. Jaspar breik ap

Life with him // Jaspar✔Where stories live. Discover now