Life with him // Jaspar✔

26.

"Joe," Caspar prabilo gulėdamas šalia manęs. "Aš noriu vaiko. Galim įsivaikinti?"

Kelias minutes bandžiau suvokti, ką kątik Caspar pasakė. Kai suvokiau ką pasakė, aš atsisėdau ir suraukęs antakius pažiūrėjau į jį.

"Tu nori ko?" Paklausiau.

"Vaiko? Klausyk Joe, aš noriu kažko mažyčio ir-"

"Mažyčio? Mes jau turim kažką mažyčio." Pasakiau pavartydamas akis. "Tavo ding dong."

"Pala, ką?" Caspar susiraukė. "Tu nori pasakyti, kad mano penis mažas?"

Linktelėjau. "Aha." Pasakiau tramdydamas juoką. "Gerai, aš juokauju."

Caspar tylėjo keletą minučių ir pyktų žvilgsniu žiūrėjo į mane. "Tai kaip dėl vaiko? Sutinki?"

"Ne." Papurčiau galvą. "Nesutinku."

"Kodėl?" Caspar nustebusiu balsiu paklausė.

"Man nepatinka vaikai." Atsistojau ir pasisukau link vonios durų.

"Pirmą kartą girdžiu." Jis sumurmėjo. "Kodėl nesakei?"

"Nes tai nesvarbu." Gūžtelėjau pečiais. "Mes šita tema baigiam."

Mirktelėjau jam ir nuėjau į vonią. Tas Caspar klausimas neišlenda iš mano galvos. Kodėl Caspar nori įsivaikinti vaiką? Yra daug minusų jei vaikas bus čia. Viena iš priežasčių - Caspar didelis dėmesys tai mažai būtybei. Jis pamirš, kad aš egzistuoju. Viskas kas jam rūpės, tai tas kvailas vaikas. Ir taip, aš pavydėčiau.

"Angele," Caspar atidarė vonios duris ir aš pro veidrodį pažiūrėjau į jį.

Stebėjau kaip jis prieina ir apkabina mane iš nugaros. Jo smakras ilsėjosi ant mano peties. Jis pabučiavo mano kaklą ir atsiduso.

"Gerai, jei tu nenori įsivaikinti vaiko, mes galime to nedaryti." Jis pasakė.

"Tikrai?" Pakėlęs antakius paklausiau.

"Aha. Gali būt ramus." Jis nusijuokė ir pabučiavo mano skruostą.