Life with him // Jaspar✔

70.

Caspar Lee

"Caspar, mielasis!" Mama sušuko vos mane pamačius.

Nusišypsojau jai ir stipriai ją apkabinau. Kai nutraukiau apsikabinimą, mama pažvelgus į mane, nusišypsojo. Aš tikrai buvau jos pasiilgęs.

"Maniau atvyksi su Joe." Mama pasakė nueidama į svetaine ir aš iš paskos.

Atsidusau, "kalbant apie Joe.."

"Jam kažkas nutiko?" Mama greitai paklausė ir aš papurčiau galvą. "Ak, ačiū dievui."

Ištikro aš nežinau ar jam viskas gerai, juk su juo nepalaikau ryšio. Nieko negirdėjau apie jį ir iš jo. Nežinau ar aš džiaugiuosi dėl to.

"Ne. Nežinau, ištikro." Pasakiau. "Mama, aš ir Joe- mes nusprendėm patraukti savais keliais." Nuleidau akis. "Mes pykomės daug, kurį laiką neleidom laiko kartu. Joe iš pradžių nusprendė paimti trumpą pertrauką, bet ta pertrauka nepadėjo, viską tik pablogino. Kas žino, gal net ir taip būtume išsiskyrę."

Mama tylėjo, ji tik žiūrėjo į mane sumišusi, nustebusi ir nuliūdusi. O kuri mama nebūtų?

"Tu juokauji?" Ji paklausė ir aš papurčiau galvą.

"Ir kitas dalykas.." atsidusau. "Aš bandau sukti santykius su mergina."

"Na.." ji sumurmėjo. "Aš to tikrai nesitikėjau, aš maniau- aš maniau, kad tarp tavęs ir Joe viskas gerai, kad jūs laimingi, tačiau kaip matau - klydau."

"Atsiprašau." Sušnibždėjau.

"Tu neturi atsiprašinėti, Caspar. Neturi už ką manęs atsiprašinėti."

Nusišypsojau, tačiau šypsena greitai dingo. "Žinai, kai Joe nėra šalia, jaučiuosi toks vienišas, nors gyvenu su geriausiais draugais. Bet juk vistiek Joe yra tas žmogus, kuris padarydavo mane laimingu, jei net nesistenkdavo. Aš tik buvau laimingas, kad jį turėjau. Bet viskas taip greitai sugriuvo. Viskas sudužo į mažus gabalėlius."

Mama atsisėdo šalia manęs ir apkabino.

Joe Sugg

"Aš bandžiau jį sustabdyti nuo išvykimo. Aš jau sušiktai planavau judviejų susitikimą." Jack sumurmėjo ir perbraukė per savo žalius plaukus.

"Aš prisiekiu dievu, jeigu jis ten bus ilgiau nei dvi dienas, aš nudėsiu ir nuvarysiu paskui Caspar." Pasakiau žiūrėdamas į jį.

"Na, mano nužudimas būtų tau didelė klaida." Jack sukikeno.

"Jei dar nesupratai, mano gyvenimas yra didžiulė klaida." Pavarčiau akis ir Jack vėl sukikeno.

"Mes būtume geri draugai, jeigu ne tavo neapykanta man."

"Tu kaltas, kad pradėjau tavęs nekęsti." Nusišypsojau jam. "Kažin kas mane sumauta arbata apipylė? Ir dar už nieką?"

"Ah, kokie laikai tada buvo..." Jack atsiduso lyg prisimindamas savo vaikystę.

"Tai įvyko visai neseniai, Žaliaplauki." Pasakiau. "Vadinsiu tave žaliu."

"Vadink kaip nori, bet man padėkosi dar." Jis mirktelėjo ir atsilošė kėdėje.

"Kažin už ką."

"Už tai, kad aš sutaikiau tave ir Caspar. Jūs abu man padėkosit." Jack išsišiepė.

"Jau geriau suvalgyčiau karvės šūdą nei tau padėkočiau."

"Šiurkštu."

Išsišiepiau ir atsilošiau kėdėje.

Man tik reikia palaukti dar keletą dienų. Tik keletą dienų.

Haaai, kaip sekasi?