Life with him // Jaspar✔

15.

Joe Sugg

"Žinai Joe, aš nebegaliu." Caspar prabilo vos kai įžengėm pro namelio duris.

"Nebegali ko? Tau blogą?" Paklausiau atsisukdamas į jį. "Eik išsivemk."

Caspar atrodė piktas ir atrodo lyg jis galėtų dabar man vėl trenkti ar ką nors užmušti.

"Aš niekada nemaniau, kad šitaip su manimi pasielgsi." Caspar piktai ištarė.

Pakėliau antakius. "Aš nesuprantu apie ką tu kalbi? Gali kalbėti aiškiau?"

"Tu man sakei, kad manęs neapgaudinėsi, bet tu suknistam lėktuvo tualete su kažkuo barškinaisi!" Ji surėkė vos man ne į veidą.

Iš pradžių bandžiau suprasi jo žodžius, kol pagaliau man daėjo. Mano veide atsirado mažytė šypsena.

"Tu šypsaisi?! Tu po velnių šypsaisi?! Tau čia juokinga?" Caspar veidas net paraudo iš to pykčio ir pripažinsiu, atrodė juokingai.

"Pala, Caspar. Nusiramink. Giliai įkvėpk ir iškvėpk." Pasakiau ramiu balsu.

"Neaiškink ką man daryti! Rytoj grįžtu į Londoną. O kai tu grįši į Londoną, rasi skirybos dokumentus." Caspar pasakė ir apsisukęs nuėjo į kambarį ir užsirakino.

"Tu man net neleidi paaiškinti, asile!" Sušukau prie durų, kad girdėtų. "Išlysk iš to kambario ir pasišnekėkim!"

Iš Caspar jokio atsakymo nesulaukiau.

"Ar tu ignoruosi mane? Jėzau Caspar, tu gal nėščias?!"

Vėl tyla.

"Gerai, pasikalbėsim kai-"

"Eik nuo durų, sukruštas asile!" Caspar surėkė.

Garsiai nusijuokiau ir grįžau prie lagaminų, kurie buvo nedidelėje svetainėje.

Bus linksma.

Caspar nėščias