Life with him // Jaspar✔

77.

JoeSugg: uh labas

JoeSugg: būčiau paskambinęs, bet tu neatsiliepsi. Net nesitikiu, kad ir atrašysi

JoeSugg: bet noriu kai ko tavęs paprašyti. Nors paskutinį kartą ;)

JoeSugg: susitikim. Paskutinį kartą

JoeSugg: aš paklausysiu tavęs ir grįšiu į Londoną, tik prašau, susitikim dar vieną kartą. Paskutinį kartą

JoeSugg: jei ateisi tai susitikim bambalalaila kavinėje vakare apie 7.

JoeSugg: suprasiu jei neatesi

JoeSugg: tai.. lauksiu tavęs

JoeSugg: tikiuosi ateisi.

**

Išsiuntęs paskutinė žinutę padėjau telefoną šalia savęs. Turėjau nuojautą, kad ateis, tačiau pastaruoju metu mano nuojauta mane klaidina. Ištikro aš jam šiek tiek sumelavau.

Nežadu dar grįžti į Londoną. Aš nepasiduosiu.

Be to, turėsiu kažkaip kalbėdamas dirbtinai apsiverkti. Tuomet gal jis manim patikės ir grįš pas mane. Aš tikiuosi.

**

Taigi, laukiau ko jau apie penkiolika minučių, bet jis nepasirodė. Iš nusivilimo nuleidau galvą ir tyliai atsidusau. Mane ir vėl apgavo prakeikta nuojauta.

"Atleisk, kad vėluoju, turėjau sugalvoti gerą melą Mark, kur einu." Išgirdau Caspar balsą.

Greitai pakėliau galvą ir nusišypsojau. "Maniau neateisi." Tyliai pasakiau.

Caspar tylėjo.

"Ir kodėl tu turi sakyti kur eini?" Paklausiau.

Caspar atsiduso. "Nes Mark kažkaip sužinojo, kad aš ir Jack buvome su tavimi susitikę ir Jack gerai nesibaigė."

Prisiminiau, ką Jack man sakė kai jis prisidirba.

"Tuomet nekažka jam." Pasakiau sumurmėdamas.

"Nemačiau jo nuo to vakaro. Neįsivaizduoju kaip jis sužinojo." Caspar pasakė.

"Gal Emma pasakė?" Paklausiau.

Caspar pažiūrėjo į mane sutrikęs. "Jack sakė, kad niekas nežinojo."

"Gal ji išgirdo?" Iškarto paklausiau.

"Joe, liaukis."

"Aš nebandau tavęs- ah!" Sušukau kai pajaučiau karštį ant savo nugaros.

Negi ir vėl.

Suraukęs antakius atsistojau ir pažiūrėjau į asmenį, kuris kažkuo mane apipylė. Tai buvo jauna padavėja ir ji išsigandusi žiūrėjo į mane. Paliečiau kaklą ir kažką pajaučiau.

Kava.

Aš pajaučiau kai manyje kila pyktis. Šįkart nesitvardysiu. Šįkart išsiliesiu aš šitos kalės.

Ir man nesvarbu, kad čia yra Caspar ir kiti žmonės.

"Ką tu po velnių darai?!" Surėkiau ant tos merginos.

"Dieve, aš l-labai atsiprašau. Aš nenorėjau tikrai, aš gal-"

"Užsičiaupk, aš nebaigiau!" Sušukau pertraukdamas ją. "Tu gal žiopla, kad nematai kur eini?! Įsigyk akinius, kvaiša tu!"

Už jos netrukus pasirodė apsauga, o čia esantys žmonės privarę į kelnias stebėjo šią sceną.

"Kaip aš dabar grįšiu namo, kvaile?!" Surėkiau vėl ant jos.

"Pone, prašau nusiraminti." Vienas iš apsauginių prabilo.

"Nesikišk riebalų kalne!"

"Joe," išgirdau Caspar balsą. "Eime iš čia."

Jis suėmė mano ranką ir man dar nespėjus kažką pasakyti jau buvau tempiamas link išėjimo. Caspar sustojo prie mašinos ir ją atrakinęs, mane į ją įsodino.

Netrukus jis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės ir pasuko į priešinga pusę, iš kur atėjau.

"Kur važiuojam?" Paklausiau delnu valydamas kaklą.

"Niekur. Pasivažinėsim kol nusiraminsi." Caspar pasakė trumpam atsisukdamas į mane.

"Aš ramus." Pasakiau nors pats savim nepatikėjau.

"O aš Jėzus."

Šyptelėjau. "Nuvešk mane į Conor butą. Aš persirengsiu ir galėsime nueiti kažkur."

"Bloga mintis." Iškarto atsakė.

"Prašau Caspar." Maldaujamu veidu pažiūrėjau į jį. "Prašau."

Jis atsiduso, "gerai."

Nusišypsojau ir pasakiau gatvę kur randasi Conor butas.

Tu net neįsivaizduoji ką aš sugalvojau, mano Caspar. Net nenutuoki..

Ir vėl atsiprašau, kad ilgai dalies nebuvo. Visą savaitę nieko nedariau, o tik serialą žiūrėjau :')
Nuomonių plz