Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Cementinės grindys šiuo atveju buvo žymiai geriau nei suoliukas, nuo kurio nešė keistą kvapą.
Žiūrėjau į savo pirštą ant kurio buvo žiedas. Bandžiau iš savo minčių išmesti tą pyktį Caspar, bet man nesisekė. Aš norėjau rėkti ant jo, išrėkti visą susikaupusį pyktį ant jo.
"Ką toks mielas vaikinas padarė, kad sėdi čia?" Viena iš prostitučių paklausė. Ji vilkėjo labai trumpą sijoną, ir juodą liemenėlę. Rudi ilgi plaukai atrodė siaubingai.
"Ne tavo reikalas." Piktai atkirtau ir ji pavartė akis.
"Tu per daug piktas. Galiu padėti tau šiek tiek atsipalaiduoti." Vėl ji pasakė.
Pavarčiau akis, "manęs moterys nedomina, be to, aš vedęs, tai atsiknisk." Sumurmėjau.
"O, mes čia turime gėjukštį." Vienas storas gangsteris pasakė.
"O, wow, kokia staigmena." Pasakiau su sarkazmu.
"Gal tu dantų nori netekti?" Jau kitas pasakė su panašia barza į ožkos.
"Turiu pakankamai pinigų, įsistatysiu kitus." Gūžtelėjau pečius. "Taigi."
"Gal tu jo neliesk, nes dar užsikrėsi." Storas ir plikas gangsteris pasakė.
Pradėjau garsiai juoktis iš jų tokio bukumo.
"Jo, geriau nelieskit manęs. Nes užsikrėsit." Pritariau tam plikiui.
Jie daugiau nieko man nesakė ir aš tuo džiaugiausi. Mąsčiau kam galėčiau paskambinti. Negaliu skambinti nei Oli, Jack, Troye ir kitiems. Nes esu įsitikinęs, kad Caspar visiems paskambino ir perspėjo apie mane. Per gerai pažįstu tą kvailį.
Kam galėčiau paskambinti?
Zoe skambinti negaliu, nes ji iš Brightono į Londoną tikrai nevažiuos vien dėl manęs.
Galvok Joe, galvok.
Alexa! Galiu paskambinti jai. Atsistojau ir nuėjau prie grotų. Pašaukiau pareigūną, kuris netoli stovėjo. Jis lėtai priėjo prie grotų ir pažiūrėjo į mane.
"Kiek žinau man priklauso vienas skambutis. Todėl norėčiau tuo pasinaudoti." Pasakiau dalykiškai.
Pareigūnas kažką sumurmėjo ir atrakinęs grotas, jis mane nuvedė iki telefono, prieš tai vėl užrakindamas grotas.
Trumpai užsimerkiau bandydamas prisiminti jos telefono numerį. Ir aš vos nesušokau laimės šokio, kai jį prisiminiau. Džiaugiausi, kad turiu gerą atmintį.
Surinkau skaičiaus ir po kelių pypsėjimų pasigirdo merginos balsas.
"Labas Alexa, čia Joe." Pasakiau.
"O, Joe? Iš ko tu čia skambini ir kodėl taip vėlai?"
"Nesvarbu," nusijuokiau. "Aš tikiuosi tu esi Londone, nes man reikia tavo žiauriai didelės pagalbos." Greitai pasakiau, nes ilgai kalbėti telefonu negalima.
"Taip, esu Londone. Kokios pagalbos tau reikia?"
"Man reikia, kad tu atvažiuotum į policijos nuovadą, kuri yra už kelių kvartalų nuo super marketo, kuris yra šalia centrinio parko ir sumokėtum užstatą už mane. Kodėl Caspar to nepadarė pasakysiu vėliau, nes laiko nėra." Greitai sumaliau ir tikiuosi ji suprato ką pasakiau.
"Um.. gerai, atvažiuosiu. Būsiu po penkiolikos arba dvidešimt minučių." Ji pasakė.
Padėkojau jai ir baigiau pokalbį. Nors nelabai su ją bendrauju, bet džiaugiuosi, kad ji sutiko man padėti.
Po penkiolikos minučių jau buvo paleistas, ir dabar pamatęs stovinčią Alexą ir manęs laukiančią, priėjau prie jos ir padėkojęs ją apkabinau ją nustebindamas.
"Jėzau, tu mane išgelbėjai." Pasakiau nuo stalo imdamas savo daiktus, kuriuos buvo atėmę.
"Smagu žinoti." Ji nusijuokė ir mes išėjome iš nuovados. "Kodėl Caspar nesumokėjo?"
"Tas asilas norėjo, kad keturias paras pabūčiau čia. Bet gerai, kad sėdžiu čia beveik parą."
"Tave parvešti?" Ji paklausė kai ėjome link jos automobilio.
"Būtų gerai." Nusišypsojau jai.
Po ilgo važiavimo aš stovėjau šalia namų durų. Iš kišenės išsitraukiau raktus iš kišenės ir atrakinęs duris įėjau į vidų. Oli mane pamatęs norėjo jau kažką sakyti, bet aš pridėjau pirštą prie savo lūpų, kad užsičiauptų.
Na atėjo laikas aprėkti prakeikta asilą vardu Caspar.
