Našlaitis (BAIGTA)

XVII DALIS (IIs) "LAIKINOS DERYBOS"

- Bandite! - surikau. Kur tas mažas pabaisa? - Bandite!? - negalėjau pasukti galvos. Arba mano kaklas trakštelėjo, arba mano vaizduotė pasiekė "master" lygį. - Bandite! - surikau dar garsiau. Mano balsas nuaidėjo ir greitai pradingo. Skausmas pasiekė pačius kojų galiukus. - Dabar praverstų ginklas, - sumojau bandydamas atsikelti. Sekėsi suknistai, todėl likau gulėti savo vietoje. Mano drabužiai truputį apiplyšę ir dulkėti. "Kaipgi Igoris be dulkių ir skylių? O kur dar kraujas?" - perverčiau akis. Vis dėlto Banditas pasirodė. Ant galvos nebeliko raisčio, o prie kruvinos uodegos, kurią vilko pažeme lipo smėlis. Matyt įsikando, kai vertėmės. Beždžioniukas atšlepsėjo iki manęs ir užsikorė ant krūtinės. Man tik dabar nušvito. - Sprogmenys, - po mano nugara kuprinės nebuvo. Batuose tona akmenų ir kvarcinio smėlio. Banditas suklapsėjo akelėmis. Bent jau jam viskas gerai. Teko viską daryti pačiam. Tuoj pat pakėliau galvą ir vos ne vos nusitraukiau šalmą. Vėl padėjau galvą ant žemės ir nužvelgiau viską, kiek pajėgiau.

Patalpa ne koridorius. Lubos turėjo aštuonis kampus. Kambarys priminė viduramžių statinius. Aštuoni kampai...

"Mudu nieko nesupratome.

- Suprantu, kad tavo nuotaika siekia grabą, bet mes tikrai norime sužinoti, - atsiprašiau. - Ar žinai kur jie išsivedė kunigą Mersą? - vyras pakėlė į mane ryškiai žalias akis. Pasimetęs ir supykęs kantriai tylėjo. Raginau savo tyla, akimis, todėl galų gale prabilo.

- Niekada teisėtai juo nebuvau, - nusiminęs tarė jis. Kilstelėjau antakį. - Jei būčiau galėjęs, būčiau pasirinkęs kad ir patį velnią, tik ne tai, - skėstelėjo rankomis jis.

- Mersai? - susiraukęs išsižiojo Angelas.

- Veikiau Džonas Mersas, - pataisė jis. Abu sėdėjome netekę amo, nes tai, ką regėjome akyse, tariamas Mersas buvo visiškai kitas asmuo. Vyras, kurį žinojome, kurį pažinojome buvo daug senesnis nei šis. Tikrasis Mersas mudviem su Angelu būtų tikęs į senelius, o šis? Šis vyras į vyresnius brolius.

- Žmogau, kokią žolyte trauki? - pasiteiravau. Angelas pervertė akis.

- Tokio asmens kaip Mersas nėra. Melavau, kad esu kunigas, melavau beveik dėl visko vardan šito, - jis nuo kaklo nusirišo kažkokį medalioną ir numetė ant žemės. Pakėlęs ėmiau vartyti. Panašus į sidabrinę monetą lygiais kraštais.

- Kas tai? - paklausė Angelas pažvelgdamas į jį. Nepažinojau šio žmogaus akių. Mersas turėjo mėlynas. Šio vyro ryškiai žalios it smaragdas.

- Oktagono žetonas.

- Ką visa tai reiškia? - susimaišiau.

- Ilga istorija, bet tu... - tariamas Mersas, ar kas jis toks, kreipėsi į mane. Angelas susidomėjęs spoksojo į mus abu, klausėsi kiekvieno žodžio. - Mačiau. Kaip? Ar tu...? - jis primerkė akis. Tuoj pat papurčiau galvą suvokdamas, ką turi omenyje".

- Džonas, - numykiau. Banditas pakraipė galvą. Porą kartų įkvėpęs ėmiau raminti save, kad man nieko neskauda, kad niekas nelūžo ir kad iš manęs išsidirbinėja mano prakeikta vaizduotė. Iš pradžių numečiau nuo savęs Banditą, paskui apsiverčiau ant pilvo, nustumdamas šalmą dar toliau. Sunkiai kontroliavau savo funkcionuojantį kūną, todėl visiškai išsitiesiau tik po gerų dešimties minučių. Pasukiojęs galvą suvokiau, kad trakštelėjo kaulas būtent toje vietoje, kurioje Angelo Jomio išpjaustytas ženklas. Svaigo galva. Kambarys neįprastas, todėl sunkiai gaudžiausi. Kodėl iš karto prisiminiau Džoną? Greičiausiai dėl jo žetono. Tasai irgi turi aštuonis kampus ir yra identiškas šiai patalpai.

Čiuptelėjau už kaktos. Nuo smilkinio per skruostą nuriedėjo kraujo srovelė. Sakiau, kad bus kraujo. Net pats savęs nesiklausau.

- Man laikas į durnyną, - atsidusęs akimis suradau kuprinę. Ši gulėjo už laiptų kairėje. Nušlubčiojęs atsargiai pritūpiau ir patikrinau jos visą turinį. Na, jeigu dar pajėgiu sau knisti protą, tai vadinasi niekas nieko neaktyvavo. Banditas plumptelėjo į smėlio kūgį. Storas juodas užpakalis sulindo giliai giliai, todėl pajutęs, kad smenga, Banditas pabandė išsiropšti. Susmigo dar daugiau. Persimečiau kuprinę per petį, paspyręs paėmiau raktus ir nupūtęs įsidėjau į kelnių kišenę. Galų gale padariau viso vaizdelio išvadą. Ištraukiau raciją ir įjungęs pabandžiau susiekti su Angelu.