Našlaitis (BAIGTA)

XVII DALIS (IIs) "LAIKINOS DERYBOS"

XVII DALIS

LAIKINOS DERYBOS

„Noriu laikytis gėrio, o visą kitą išmesti į šiūkšliadėžę"

IGORIS

Pirma stotelė mudviejų laukė už posūkio į kairę. Čia keliai vėl skyrėsi į du išsišakojimus. Patogu buvo važiuoti tik pirmas penkias minutes. Vėliau cementą pakeitė žvyras, stambesni akmenukai. Sienose tinkas sunykęs. Kai kur reikėjo aplenkti nedideles subyrėjusias žemių krūvas, kai kur sutrukdydavo maži nuošliaužų gruoveliai. Kai motociklą pradėdavo kratyti, Banditas suleisdavo nagus į mano ranką. Jautėsi drėgmė. Sustojęs bintuotais pirštais perbraukiau per sieną. Čia išdžiūvę vijokliai, išlindusios šaknys pradėjo erzinti mane, mat už kiekvienos kabindavosi arba mano striukė, arba Bandito uodega, todėl netrukus jis įsikando ją tarp dantų. Kiek braukiau per sienas, tiek šlapia. Kvapas nepriminė vandens, purvo nuošliaužų, molio ar kokio kito darinio. Ne, šio kvapo nesupainiotų niekas. Sustojęs neišjungiau variklio, tik nusitraukiau antveidį ir apsidairiau aplink sienas ir lubas. Banditas rankų smilius sukišo į abi šnerves. Išsitraukiau raciją. Įjungęs laukiau, kol sustos traškėję.

- Angele, girdi? - paklausiau nutildamas, laukdamas atsakymo. Tyla. - Angele? Kaira? - pakartojau abiejų vardus. Tyla. Nusikeikęs pasirėmiau į vairą. Po akimirkos racija subraškėjo, pasigirdo silpnas Angelo balsas. Čia blogas ryšys. Sienos blokuoja išorinį pasaulį.

- Ig...oooo...ri - per trukdžius atsiliepė jis.

- Turime problemą, - tęsiau. - Jeigu padėsiu sprogmenį, tai išlėksiu į orą kartu su visomis sienomis, - paaiškinau.

- Nes... uuup... ra... nnnn... tu, - subraškėjo jo balsas.

- Išlėksiu į orą! - surikau į raciją. - Sienos aplaistytos bendzinu! - ryšys nutrūko. - Angele? - kreipiausi. Tyla. Mėšlas. Sugrūdau raciją atgal į kuprinę. - Bandite! - sušvilpęs pašaukiau pas save. Tuoj pat nuleidau antveidį ir dūmiau į priekį. Jeigu rasčiau kitą išėjimą, tai viską susprogdinčiau nei nemirktelėjęs. Padidinau greitį ir tuoj pat išsukau į kitą pusę. Dešinėje pusėje važiuoti buvo kebliau. Koridorius kuo toliau, tuo siaurėjo, pagrindas darėsi panašus į nuskeltus dolomito luitus. Šokinėjau ir gadinau padangas. Angelas galės išsišiepęs jas man pakeisti ir dar motociklą nublizginti. Kiek įbrėžimų vargšas susilaukė? Pamečiau skaičių užlenkęs visus pirštus. Koridorius driekėsi toli. Neketinau sustoti. Laiks nuo laiko patikrindavau sienas. Paskutinį kartą sustojęs, bendzino neužuodžiau. Kažkas bando iškrėsti nekaltą pokštą. Tuneliai, senos, uždarytos kameros jau seniai nebenaudojamos. Kaip toli šiek keliai veda? Buvau pasiryžęs išsiaiškinti. Banditas irgi nuspręndė pabūti nuotykių ieškotoju. Mudu vis dar susipykę. Staigiai stabdžiau.

- Po galais! - nusikeikiau. - Koks mėšlas sukūrė šią vietą? - mostelėjau ranka. Kėliau dulkes ir dūmus sau už nugaros vien iš pasiutimo. Teko nurimti, kai Banditas pradėjo kosėti. Pagrindinis koridorius turėjo dar tris kanalus, dar trys keliai į skirtingas puses. Ar aš vis dar Saleme? O gal jau tuoj Masačusetsą pasieksiu? Atsilošęs sudejavau. Kas jeigu juose bus dar papildomų kelių? Kas jeigu, tai tik tunelių pradžia? Tos išlindusios šaknys vilioja pasikarti. Nuspręndžiau važiuoti į kairę. Greitinau tol, kol pasiekiau maksimalų greitį. Koridorius tai siaurėjo, tai platėjo, tai likdavo tarpas pro kurį atrodydavo net Banditas nepralystų, tačiau optinė apgaulė žaidė su manimi, kaip butelys degtinės bare su mano akimis.

Staiga kelias baigėsi. Tiesiogine ta žodžio prasme nespėjau sustabdyti motociklo. Verčiausi per priekį, atlikdamas salto, kokį bandydamas specialiai nepadaryčiau, trenkiausi į akmenimis grįstą sieną. Gyvenimui visada maža, todėl dar ir neaiškiais, sudarkytais laiptais nusileidau. Nusileidimas su skausmu, be jokių linksmybių ant nugaros, išartas keliais, lyg turbo traktoriais. Priminė linksmuosius kalnelius, bet viskas tuom ir užsibaigė. Gulėjau vidury biraus smėlio, kryžiumi ir ne kitaip. Motociklo ratai dar sukosi, tačiau variklis išsijungė. Rakteliai gulėjo kažkur palei laiptus, mat krisdamas užtraukiau specialų šniurelį, kuris buvo apsuktas aplink mano riešą. Užsikosėjęs kažką maliau. Ko gero susitrenkiau smegenis. Pakėlęs ranką nusitraukiau antveidį ir dar pakosėjęs plačiai atmerkiau akis.