Demon 2 (LT fanfiction)

22 dalis

-Aš to nedarysiu ir net negalvojau apie tai ,todėl nusiramink ,kol neapsigalvojau.-Perspėjau ją ir paleidau priversdama suinkšt iš skausmo ,nes tikriausiai per stipriai paspaudžiau riešus.

-Tai ,kodėl manęs nenužudei? Kodėl aš čia?- Ji vėl su savo klausimais ir atrodo užklijuočiau lipnia juosta ,kad tik ji nebekalbėtų.

-Nežinau...uhh man reikia eit.-Suurzgiau pažiūrėdama į laikrodį ant sienos.

-Prižiūrėk ją ,o tu nieko neiškrėsk ,nes rasiu ir viena iš strėlių pervers tavo širdį.-Perspėjau ją ir Jacob linktelėjo ,kai išėjau pro duris perbraukdama ranka per plaukus.

****

Tik įėjau į mokyklą ir mane pasitiko keisti žvilgsniai ,o nespėjus prieit prie spintelės man kelią pastojo Lilė.

-Tu tokia apgailėtina kalė.-Ji bandė būt pikta ,tačiau mačiau jos paraudusias akis ir tai ,kaip ji bando vaidinti.

-Atrodo liepiau nesiartint prie manęs.-Suurzgiau pastumdama ją į šalį ,kad prieičiau prie savo spintelės ant ,kurios buvo daug lipnių geltonų lapuku su įžeidimais. Žodis po žodžio ,kokia aš paleistuvė ir kitokia padugnė.

-Kas su tavim negerai?-Surėkiau per visą koridorių ir perbraukiau ranka su pykčiu per spintelę nubraukdama puse lapelių.

-Nuo tos dienos ,kai atvykai čia jis pradėjo elgtis keistai ,o dabar tu viską sugriovei. Jis mane paliko dėl tavęs ,nes tu sušiktai jį viliojai!-Šaukė ji ,kai aš tik papurčiau galvą su sarkastišku juoku iš jos skiedalų.

-Apie ką tu kalbi?-Suraukiau antakius ,kai visi suklusę į mus žiūrėjo.

-Niall mane paliko dėl tavęs! Mačiau ,kaip tu žiūrėjai į jį ir tu...tu...-Ji pritrūko žodžių ,kai pagaliau supratau kas nutiko. Negaliu sakyt ,kad mano širdis nešokinėja iš džiaugsmo ,kad jis pagaliau ją paliko. Jis viską baigė po to ,kai pasakiau jog mane įskaudino vadinasi jis tikrai vis dar kažką jaučia.

-Tu negali manęs kaltint dėl to ,kad jūs išsiskyrėt. Aš jo neviliojau ir man jo mažiausiai reikia iš tavęs.-Perspėjau ją ,kai ji atrodo nesiruošia nusiramint.

-Tu tikra kekšė ir aš taip tavęs nekenčiu. Paversiu tavo gyvenimą pragaru.-Ji atrodė tikrai pagaliau įsijautus į pykčio vaidmenį ,tačiau mano pyktis buvo didesnis. Niekas manęs nevadins kekše ir man jau to gana. Ką ji sau leidžia.

-Tu ? Mano gyvenimą pragaru? Lile apsidairyk niekam nerūpi tai ką tu sakai ,o ypač man.

-Tu apgailėtina.-Ji papurtė galvą.

-AŠ tokia? O kaip tu? Dvejus metus susitikinėjai su juo ir nesugebėjai jo priverst pasakyt ,kad jis tave myli? Net nesugebėjai jo išsaugot jo tai ,kas iš mūsų dabar apgailėtina? Ir žinai ką ? Aš ne kekšė ,nes per visą savo gyvenimą turėjau tik vieną vyrą ir tai buvo Niall. Taip tai buvo tavo vaikinas ,tai linkiu išverkt visas ašaras šiąnakt žinant ,kad tavo vaikinas visą laiką mylėjo mane ir niekada neištrynė manęs iš savo širdies. Jis visada buvo mano.-Ji žiūrėjo su ašaromis akyse ,o kartu ir pykčiu ,kai tuo tarpu aš bandžiau atsikvėpt.

Ji prapliupo verkt ir greit pabėgo ,kai visi vis dar žiūrėjo į mane.

-Ko žiūrit?-Surikau ir jie visi apsisuko savais reikalais tik vienas žmogus pagavo mano žvilgsnį ir tai buvo Niall. Jis nejudėjo stovėdamas savo vietoje ir žiūrėjo į mane.

-Čia tai spektaklis.-Juokas šalia manęs išblaškė mano žvilgsnį ir atsisukus pamačiau Chris.

-Ji mane varo iš proto su savo scenom.-Trenkiau durelėmis sumesdama savo knygas atgal ,nes neturiu nuotaikos sėdėt nuobodžioj istorijos pamokoj.

-Ne aš turiu omeny tai jog tu vis dar myli Niall ,nors net nemaniau jog tarp jūsų buvo dalykas ir dar yra.-Nusijuokė jis.

-Taip nėra mes ..tai yra mūsų ...uhh tarp mūsų nieko nėra ir tai buvo senai.-Net nežinojau ,kodėl aš nesugebu užmegzt normalaus sakinio.

-Tu tikrai įklimpus Kate.-Nusijuokė šis ir norėjau jam trenkti taip stipriai jog jis viską pamirštų ir nuskristų man nuo vaido.

-Nesikišk į tai supratai?-Perspėjau jį ir jis suraukė antakius ,kaip ir šypsena dingo nuo jo dailaus veidelio.

-Nenorėjau užgaut jei turi omeny tai.-Jis tapo rimtas ,tačiau mano pykčiui ir dar kažkokiam jausmui ,kuris kirba krūtinėj tai nepadeda.

-Pamiršk.-Nenorėjau aiškintis ,o dar blogiau perkąst jam gerklės iš pykčio ,todėl palikau jį vieną nuskubėdama iki mašinos. Kaip tyčia mašinos užrakto pultelis nesuveikė ir kiek tik spaudžiau ji neatsirakino. Susinervinus net nepajaučiau ,kaip mašinos durelių rankenėlė liko mano rankose. Mečiau tai kas liko rankose sau už nugaros ir pabandžiau atidaryt galines dureles ,kurios irgi iš manęs tyčiojosi.

-Tu taip seksualiai atrodai ,kai pyksti.-Atsisukau pamatydama Niall.

-Ką?-Suurzgiau ir nujaučiu ,kad pasąmonė su manimi žaidžia.

-Sakau tu taip smurtaudama nieko nepadarysi.-Taip ir maniau ,kad mano mintys žaidžia su manimi.

-Horan maniau išsprendėm viską ,kai pasakiau jog viskas baigtą.-Priminiau jam ,kas buvo mano namuose ,kai slėpiau nuo jo Sophios antrininkę.

-Turi omeny tą laiką ,kai nuo manęs slėpei ją?-Suraukiau antakius nesuprasdama apie ką jis ,kai iš už jo nugaros pasirodė Allison.

Šūdas.

Wuolia pagaliau atgavau internetą ir parašiau dalį ;) Laukiu jūsų nuomonių ką manot ,kaip Niall rado Allison? Kas laukia jų toliau ? Ir ar laimingos ,kad jis pagaliau paliko Lilę? O gal ji taip lengvai jo nepaleis?