*Zayn pozicija*
- Kur ji?! - Vaikščiojau iš kampo į kampą ir neradau sau vietos. Jeigu jos nerasiu, aš mirsiu. Nebeturėsiu prasmės gyventi toliau.
- Mes aiškinamės, Zayn, - burbtelėjo Harry ir naršė kompiuteryje ieškodamas informacijos.
- Kur, po velnių, Liam?! - Vėl sušukau.
- Jis jau pakeliui, - informavo Markas pakeldamas akis nuo telefono.
Mia stovėjo tarpduryje tarp svetainės ir virtuvės. Ji sušniurkštė nosimi ir pakėlė akis į mane.
- Jau žinote, kur jis laiko Dilą? - Nedrąsiai paklausė.
- Mes sušiktai nieko nežinome, - susinervinęs tariau ir palikau juos visus namuose, o pats išėjau į kiemą. Išsitraukiau iš kišenės cigarečių pakelį. Išsitraukiau vieną mirties lazdelę ir užsidegiau ją. Įtraukiau dūmus ir netrukus išpūčiau juos.
Kaži ką jis jai daro? Jeigu jis Dilą prilies bent pirštu, aš jį užmušiu savom rankom. Man darosi pikta, jog išleidau ją vieną. Šūdas, kodėl aš buvau toks neaplaidus? Reikėjo man nė sekundei jos nepalikti.
Netrukus kiemą apakino ryški automobilio žibintų šviesa. Pakėliau akis ir pamačiau iš mašinos išlipant Liam bei Džesiką. Kiek pastebėjau, Liam jau buvo pasveikęs. Numečiau nuorūką ant žemės ir patraukiau link jų, kaip ir jie link manęs.
- Ar žinot, kur ji? - Iš karto paklausiau.
- Dėl to mes čia ir esame, - atsakė Liam.
~*~
Mašinai sustojus prie namo, kuriame pagal Liam su Džesika yra laikoma Dila, mano kūną užvaldė ir baimė ir adrenalinas. Kas, jeigu jos ten nebebus? Kas, jeigu Yaser suuodė apie mūsų pasalą? Kas, jeigu Dila jau nebegy... Pastaroji mintis sustabdė mano širdies plakimą. Ji sveika, ji privalo tokia būti.
- Pasiruošęs? - Į mane atsisuko Harry.
- Dėl Dilos pasiruošęs bet kam, - tariau ir tiesiau ranką link durelių. Pradariau jas ir išlipau iš mašinos. Pažvelgiau sau už nugaros ir pastebėjau dar vieną mašiną, iš kurios išlipo Markas su keliais vyrais. Liam, Džesika bei Mia pasiliko namie, nes mes su Harry taip paliepėme. Kad ir Liam atrodė sveikas, tačiau mačiau, jog jam dar reikia pailsėti, o Džesika... Na, ji laukiasi. Tai buvo dielė naujiena mums visiems.
Visi patraukėme link to namo. Patraukiau už rankenos ir namo durys prasivėrė. Apsižvalgiau koridoriuje ir įėjau į namą, o paskui mane ir kiti. Giliai įkvėpiau ir iš džinsų šono išsitraukiau ginklą. Pakėliau akis į laiptus, nes išgirdau kažkokį triukšmą iš viršaus. Nelaukęs kitų pradėjau jas lipti aukštyn. Prieš mane buvo tik vienos durys. Net netikrinęs ar jos atrakintos išspyriau jas vienu spyriu. Man atėmė kvapą pamatytas vaizdas. Dila beveik nuoga gulėjo ant lovos, o ant jos Yaser.
- Aš užmušiu tave! - Surėkiau ir atplėšiau jį nuo merginos. Pargrioviau jį ant grindų ir iš ginklo trenkiau į jo kvailą snukį. Iš jo nosies pasipylė kraujas. Užsikišau ginklą už šono ir pradėjau jį talžyti kumščiais. Jis bandė gintis, tačiau jam nekaip sekėsi. - Tu kalės vaike!
Šaukiau ant jo ir nestabdžiau savo smūgių. Pajaučiau dvi stiprias rankas sau ant liemens.
- Zayn, tu jį užmuši, - tarė Markas ir bandė mane patraukti nuo to šunsnukio.
- Paleisk, - užriaumojau ant jo, tačiau jsi nesiliovė. Netrukus jau buvau patrauktas nuo Yaser, nors tam ir prireikė daug Marko bei dar kelių vyrų pastangų.
Yaser atsikosėjo krauju, kol aš piktai į jį žiūrėjau. Jis nusišypsojo atsisukdamas į mane ir man vėl norėjosi jį primušti.
- Manai ji pasirinks tave? - Lėtai ištarė ir nenustojo šypsotis.
- Tylėk, jei nenori, kad užmuščiau! - Užriaumojau ir jis nusijuokė.
- Tu žvėris, Zayn. Ji niekada nepasirinks tavęs. Jai reikia mylinčio bei švelnaus vyro, o ne tokio kaip tu, Zayn. Tu toks pat kaip aš, sūnau.
Norėjau prie jo prieiti ir trenkti jam, tačiau mane sulaikė Markas.
- Jis tik tave erzina, - sumurmėjo jis man į ausį. Šiurkščiai atsitraukiau nuo Marko ir vėl žvelgiau į Yaser.
- Ji tokia graži. O jos oda... - Šypsodamasis kalbėjo jis. Sugniaužiau kumščius ir laikiausi, kad nenužudyčiau jo. - Dievaži, gerai, kad spėjai vėl ja pasimėgauti. - To man pakako. Stipriai trenkiau į jo žandikaulį ir jis atsijungė.
Pasisukau link lovos ir išsigandau ant jos neradęs Dilos.
- Kur ji!? - Sušukau Markui.
Jis man nieko neatsakė, todėl išlėkiau iš kambario. Leidausi laiptais žemyn ir pastebėjau apačioje vaikščiojančius vyrus.
- Kur ji! - Dar kartą sušukau.
- Nunešiau ją į mašiną, - apsisukau ir išvydau Harry.
Greitai išbėgau iš namo ir ėjau iki mašinos. Mano širdis apmirė, kai pamačiau Dilą sėdinčią mašinoje ir drebančią iš baimės. Jos skruostais ritosi ašaros. Nė nepajutau, kai pats pradėjau verkti.
- Dila, brangioji, - sukūkčiojau atkreipdamas merginos dėmesį. - Aš atsiprašau. - Tariau.
Mano skruostais vis ritosi ašaros, kurių net nebandžiau paslėpti. Pargriuvau ant kelių ir nuleidęs galvą paslėpiau ją savo delnuose.
- Atleisk man, - vėl sukūkčiojau.
- Zayn, - taip pat sukūkčiojo Dila, todėl pakėliau akis į ją. Ji ištiesė rankas, todėl pakilau nuo šlapios žolės ir stipriai ją apkabinau. - Aš ga-galvojau, k-kad m-mane pa-palikai.
- Atsiprašau, meile, atsiprašau, - verkiau jai į glėbį ir glosčiau jos nugarą.
- Neverk, prašau, - sukūkčiojo Dila.
- Atsiprašau, - vėl kartojau tą patį žodį.
- T-tu n-neturi už k-ką atsiprašyti. - Jos balsas trūkinėjo.
- Ar jis... ar jis... - Negalėjau ištarti to žodžio.
- Ne, jis nespėjo, - vėl sukūkčiojo, todėl dar stipriau ją apglėbiau.
Sėdėjome ir verkėme, kol Dila nusiramino ir užmigo.
*Dilos pozicija*
Pajaučiau vėją pučiant sau į veidą, todėl pramerkiau akis. Išvydau susikaupusį Zayn veidą. Pasukau galvą į šoną ir supratau, jog Zayn mane kažkur neša. Prisiglaudžiau arčiau jo krūtinės ir įkvėpiau jo kvepalų, kurie apsvaigino mane. Nosimi perbraukiau per Zayn krūtinę ir tada jis suprato, jog pabudau. Jis man šyptelėjo ir pradaręs namo duris nešė mane į antrą aukštą.
- Kodėl čia nieko nėra? - Paklausiau prisiminusi, jog Mia čia gyvena.
- Visi išsiskirstė.
- Visi? - Paklausiau, kol Zayn pradarė miegamojo duris.
- Mia, Harry, Džesika bei Liam, - paaiškino.
Zayn atsargiai paguldė mane į minkštą lovą ir pats atsisėdo ant lovos krašto.
- Gal tau ko reikia? - Lėtai pakėlęs akis paklausė.
- Į vonią, - silpnai tariau. Jis jau stojosi ir norėjo mane pakelti, tačiau papurčiau galvą. - Aš pati.
Jis linktelėjo ir stovėjo šalia, kol aš stojausi nuo lovos. Šiaip ne taip bei su Zayn pagalba pakilau nuo lovos ir jo vedama ėjau link vonios kambario. Jis pravėrė duris ir įleido mane.
- Aš palauksiu už durų, - tarė ir uždarė duris. Giliai įkvėpiau ir nusivaliau ašarą, kuri nusirito ano skruostu. Nebegalėjau verkti prieš Zayn, tiesiog nenorėjau. Tvirtai laikiau antklodės kraštus ir pakėliau akis į veidrodį. Atrodžiau klaikiai. Plaukai susivėlę, paakiai pajuodavę, veidas pabalęs ir matosi mėlynės, kurias man paliko Louis bei... Yaser.
Patraukiau antklodę sau nuo kaklo ir aiktelėjau. Ant jo buvo be galo daug įkandimo žymių. Priliečiau pirštu vieną iš jų ir aiktelėjau. Nuleidau antklodę dar žemiau ir dar labiau išsigandau, nes supratau, jog šios mėlynės dar ilgai niokos mano kūną. Greitai antklodė nukrito ant grindų ir užčiaupiau save, kad nesukūkčiočiau. Visa mano krūtinė buvo mėlyna, o klubai taip pat beveik nesiskyrė. Priliečiau delnu klubą ir greitai atitraukiau ranką. Sukūkčiojau. Vonios kambario durys prasidarė ir tarpduryje pastebėjau Zayn.
- Išeik, Zayn! - Sušukau ir bandžiau pakelti antklodę nuo grindų.
- Dila, - jis norėjo kažką sakyti, tačiau nutraukiau jį.
- Išeik iš čia!
- Ne, - tvirtai tarė jis ir priėjo prie manęs. Gailėjausi, kad nespėjau pagriebti antklodės. Nuleidau galvą ir verkiau. Zayn ranka pakėlė mano smakrą ir dabar žiūrėjau į jo akis, kurios spindėjo. Atrodo, lyg jis tvardytųsi, kad nepravirktų. Jo delnas nusileido mano kaklu ir šiek tiek aiktelėjau, kai jis atsidūrė ant mėlynės.
- Tai aš kaltas, - sušnabždėjo jis. - Atsiprašau.
- Tu nekaltas, - tariau, tačiau jis papurtė galvą.
- Kaltas, - laikėsi jis savo. Įkvėpiau norėdama nusiraminti, tačiau man nesisekė. Zayn pasilenkė link mano kaklo. Sulaikiau kvėpavimą ir laukiau jo tolimesnių veiksmų. - Galiu?
Linktelėjau sutikdama su juo, nors nežinau su kuo. Jo karštos lūpos pakštelėjo į vieną iš mėlynių. Tada jis pabučiavo ir į kitą, tačiau dabar jo lūpos buvo šlapios. Sutrikau nuo to, tačiau jam pažvelgus man į akis pamačiau, jog jis verkia. Pakėliau ranką ir nuvaliau ašaras nuo jo skruostų. Leidausi žemyn iki jo lūpų. Švelniai per jas perbraukiau ir jis užmerkė akis.
- Tu net neįsivaizduoji kokį pragarą patyriau, kai tas niekšas man paskambino, - sumurmėjo jis ir pramerkė akis. Užmerkiau akis ir leidau paskutinėms ašaroms nusiristi mano skruostais.
- Yaser man sakė, jog tu atsisakei manęs gelbėti, - tariau ir norėjau nesusigraudinti, tačiau man nepavyko.
- Aš visada tave gelbėsiu, juk žinai tai? - Sumurmėjo jis ir švelniai ranka glostė mano liemenį. Linktelėjau. - Aš tave taip myliu, kad man net skauda.
- Aš tave taip pat myliu, - sušnabždėjau.
Zayn pasilenkė link manęs ir pakštelėjo į kaktą.
- Eime pailsėti, - sumurmėjo atsitraukęs ir nusivilkęs marškinėlius padavė man juos. Greitai juos apsivilkau ir įkvėpiau jo kvepalų prieš nusekant į miegamąjį. Jis patraukė antklodę nuo lovos ir nusivilkęs kelnes atsigulė į lovą. Prigludau prie jo krūtinės, o jo rankos apglėbė mano liemenį. - Miegok, meile.
Vargšelė Dila... Bet viskas su laiku pasimiršta... Visgi pažadėjau laimingą pabaigą.. :D
Ir WOW jau 50 dalis. Čia turbūt bus mano ilgiausia istorija. :D