WHY ME? ( Zayn Malik )

84

*Dilos pozicija*

Mano visas kūnas virpėjo nuo ką tik patirto skausmo. Nieko nesupratau ir nemačiau, nes man liejosi akyse. Nesupratau, ar tai dėl skausmo, ar dėl to, kad šalia manęs nebuvo Zayn tokią svarbią akimirką.

Garsus klyksmas pasklido po patalpą ir mano širdis suvirpėjo. Kažkodėl nenorėjau girdėti šio verksmo.

- Dila? - kreipėsi į mane Džesika. Vėl pramerkiau akis ir pamačiau besišypsančią Džesiką, kuri rankose laikė patalų gumulėlį. - Tai berniukas.

Nesuvokiau kas vyksta, kol mano rankose neatsirado asmuo, dėl kurio mano širdis patrako. Man net kvapą atėmė, kai pamačiau tą, apie kurį tiek ilgai svajojau. Vos išvydus jo veidelį, pamilau jį besąlygiškai. Priglaudžiau vaikelį prie krūtinės ir užmerkusi akis įkvėpiau jo kvapo. Jis taip skaniai kvepėjo, kad negalėjau atsitraukti nuo jo.

- Kaip aš tave myliu, - sušnabždėjau ir pakštelėjau savo sūneliui į kaktą.

Jis sučepsėjo ir suraukė savo nosytę. Negalėjau sustabdyti šypsenos savo veide, kuri tik ir rodė, kokia laiminga šią akimirką esu.

- Manau, kad jau pakaks, - pasigirdo vyro balsas. Nesupratau kas vyksta, kol kažkokie vyrai nepriėjo prie manęs. Jie bandė paimti iš manęs vaikelį, kol aš priešinausi. Girdėjau Džesikos klyksmus netoliese, tačiau man neberūpėjo niekas, išskyrus mano vaiką, kuris buvo atimtas tiesiai man iš rankų. Klykiau ir šaukiau, kad jie atiduotų mano vaikelį, tačiau mano maldos jiems kėlė tik juoką.

- Tikiuosi suprasi, kaip aš jaučiausi netekęs tavęs, Dila, - kalbėjo Yaser laikydamas mano vaiką.

Norėjau atsistoti ir atimti iš jo sūnų, tačiau mano kūnas manęs neklausė ir man teko tik stebėti kaip jis išeina su mano vaiku rankose. Atrodo, kad šią akimirką jis išeina su mano širdimi.

Džesika pribėgo prie manęs ir šnabždėjo kažką į ausį, tačiau aš nebegirdėjau jos. Nebegirdėjau nieko. Atrodo, jog Yaser atėmė visą gyvybę iš manęs ir... ir aš tapau tik dulkė.

*Zayn pozicija*

Buvome prie kažkokio klubo durų, kur tariamai turėtų būti Dila su Džesika. Tai mums pranešė kažkoks nežinomasis. Žinoma, jog galvojame, kad tai tik pokštas, tačiau neturime pasirinkimo, todėl turime reaguoti į bet kokį pranešimą. Kaip mane nervina, kai esu toks bejėgis.

Su Liam ėjome priekyje, o už mūsų buvo dar penki vyrukai. Linktelėjau Liam ir pradariau duris. Čia buvo tuščia ir tai man sukėlė įtarimų. Kaip klubas naktį gali būti tuščias?

Parodžiau dviems vaikinams, kad eitų į kairę, o kitiems į dešinę, kol mes su Liam lipome laiptais į viršų. Kai užlipome į viršų, išgirdau krebždesį, todėl nuskubėjome su Liam garso link.

Lėtai pradariau duris ir užėjau į vidų. Net nustėrau nuo pamatyto vaizdo. Čia buvo Džesika visa apsiašarojusi. Vos Liam ją pamatęs, puolė merginai į glėbį. Džesika pradėjo dar labiau verkti. Susinervinau ir priėjau prie jos.

- Kur yra Dila? - paklausiau, tačiau ji tik kūkčiojo. 

Susinervinau ir apsisukau į kambario vidurį. Čia buvo tuščia, kol nepamačiau dar vieno kambario. Įėjau į jį ir užsidengiau burną delnu. Ji čia buvo. Ji gulėjo lovoje, kurioje buvo pilna kraujo. Jaučiau ašaras riedant savo veidu. Lėtai slinkau merginos link. Priėjęs lovą atsisėdau šalia. Jos veidas nerodė jokių gyvybės ženklų. Sekundei pamaniau, kad ji mirusi, tačiau ji kvėpavo. Iš karto nudžiugau ir apsikabinau ją, tačiau ji nieko nedarė, o tiesiog gulėjo sustingusi.

- Dila? - kreipiausi į ją, tačiau ji net neatsisuko į mane. - Dila? - dar kartą ištariau jos vardą.

Ji nereagavo į mano žodžius ar prisilietimus. Ji buvo lyg... gyva numirėlė.

- Jie atėmė jį, - pasigirdo balsas už manęs. Apsisukau ir išvydau Liam, apsikabinusį Džesiką.

- Ką atėmė? - nesupratau apie ką ji kalba.

- Tavo sūnų, Zayn. Jie atėmė jūsų vaiką.

Atsiprašau už trumpą dalį.