WHY ME? ( Zayn Malik )

5

*Dilos pozicija*

Bandžiau pajudėti, tačiau negalėjau, nes kažkas buvo stipriai apsikabinęs mano liemenį. Pasukau galvą ir pamačiau ramų Zayn veidą. Bandžiau pasprukti iš jo glėbio, tačiau man nesisekė.

-Tu niekur neisi.- pasakė man į ausį jis ir aš sustingau.

-Paleisk mane.- sušnabždėjau.

-Ar tu dar nesupratai, kad aš tavęs niekada iš čia nepaleisiu!- suriko jis ir aš išsigandau, bet nespurdėjau jo glėbyje.

-Bet man reikia į tuoletą.- sumurmėjau ir jis pasimetė.

-Gerai, eik.- pasakė jis ir pasikrapštė pakaušį.

Prie spintos buvo kažkokios durys, todėl jas pradariau ir atspėjau, nes čia buvo tuoletas. Uždariau duris, tačiau čia nebuvo rakto, todėl jaučiausi nesaugiai, nes kiekvieną minutę, Zayn galėtų čia užeiti.

Apsižvalgiau aplink visą vonią, tačiau nieko neradau, kas suteiktų man pranašumo prieš pagrobėją.

Atlikusi visus gamtinius reikalus grįžau į kambarį, kuriame nieko nebuvo. Atsidusau ir pradariau spintą, nes mano dabartiniaia drabužiai smirdėjo prakaitu.

Čia buvo keletas rūbų, tačiau jie visi buvo vyriški. Velniai nematė, apsivilksiu.

Apsivilkau baltą maikę, kuri man buvo gerokai žemiau kelių, nes aš buvau labai smulkutė. Pradariau kambario duris ir apsižvalgiau kolidoriuje. Jis buvo tuščias. Tyliai nužingsniavau juo iki kol susitikau su kažkokiu vyru.

-Labas.- pasakė jis ir tai man sukėlė šleikštulį.

Jis pažiūrėjo į mano nuogas kojas ir prikando lūpą. Kokia aš kvailė, taip apsirengusi išėjau?! Kvailė!

Bandžiau pro jį praeiti, tačiau jis man užstojo kelią.

-Ko tokia nedraugiška?- paklausė jis ir ranka prilietė mano nuogą šlaunį.

-Neliesk manęs.- suurzgiau.

Bet jis sugriebė man už marškinėlių ir įsitempė į kažkokį kambarį. Čia buvo labai tamsu. Mano širdis pradėjo beprotiškai plakti, nes aš velniškai išsigandau.

Staiga įsijungė šviesa ir prieš save pamačiau tą patį vaikiną, tačiau prieš mane jis jau stovėjo pusnuogis.

-Ateik.- paliepė man jis parodęs į lovą, tačiau aš papurčiau galvą.-Ateik sakau!- sušuko jis, tačiau aš vis dar stovėjau vietoje, o mano kojos drebėjo.

Jis greitu judesiu priėjo prie manęs ir čiupo už mano plaukų.

-Jei pasakiau ateiti, tai taip ir daryk.- pasakė jis pakėlęs mano galvą, kad matyčiau jo akis.

Stipriu mostu vaikinas numetė mane ant lovos ir užgulė savo kūnu. Aš pradėjau jį spardyti ir daužyti kumščiais, tačiau jis paėmė mano rankas ir užkėlė jas virš galvos.

-Aš tik pažaisiu.- pasakė jis ir man prieš akis iškilo vaizdai, kai mane išprievartavo.

Aš pradėjau rėkti ne savo balsu ir iš visų jėgų mušti vaikiną, bet staiga jį numečiau, bent aš taip maniau.

Zayn nuėmė nuo manęs tą vaikiną ir smogė jam į veidą.

-Daugiau neliesk jos!- surėkė jis.

Pakilau nuo lovos ir pribėgusi prie Zayn apsikabinau jį ir pravirkau. Iš tiesų, nežinau kodėl taip pasielgiau, tačiau man dabar reikėjo apkabinimo.

Jis dvejodamas apsikabino mano liemenį ir ranka pradėjo glostyti mano plaukus.

-Šššh.- sušnabaždėjo jis ir patempė žemyn marškinius, kuriuos aš buvau apsimovusi.

Staiga Zayn pakėlė mane nuo grindų ir nuotakos stiliumi nunešė atgal į mano kambarį.

Jis paguldė mane į lovą ir aš susigūžiau lovos kamputyje.

-Ar jis tau ką nors padarė?- pritūpęs prie manęs paklausė Zayn.

Aš jam nieko neatsakiau, o tiesiog dar labiau pravirkau. Aš nekenčiu savo gyvenimo!

-Atsakyk, Dila.- paliepė Zayn, tačiau mano gerklėje užstrigo gumulas ir aš nieko negalėjau atsakyti, man per daug skaudu.

-Atsakyk, po velnių!- suriko jis ir čiupęs man už pečių pradėjo mane purtyti.

-N... n... nieko...- sumurmėjau ir dar labiau pravirkau.

-Aš tau sakiau nemykčioti!- vėl suriko jis ir aš krūptelėjau.- Kas tau leido taip apsirengti?- paklausė jis nužvelgęs mano aprangą.

-Aš neturėjau rūbų.- pasakiau nuleidusi galvą.

-Daugiau niekada, supratai, niekada taip nevaikščiok čia apsirengusi.- pasakė jis pakėlęs mano smakrą ir nykščiu nuvalė mano ašaras.

-Kodėl aš?- paklausiau jo, žiūrėdama jam į akis ir jis atsiduso.