"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Deze afbeelding leeft onze inhoudsrichtlijnen niet na. Verwijder de afbeelding of upload een andere om verder te gaan met publiceren.
*Dilos pozicija*
- Minėjai, jog esi praradęs mylimus žmones. Aš noriu apie tai žinoti, - žvelgiau jam tiesiai į akis ir reikalavau atsakymų. Aš noriu apie jį sužinoti daugiau, tačiau jis man sumautai to neleidžia padaryti, nes vis išsisukinėja.
- Aš... - nebaigė jis sakyti, nes pasigirdo durų skambutis, todėl pakreipiau galvą link jų.
Suraukiau antakius ir atsisukau į Zayn, kuris truktelėjo pečiais parodydamas, jog neturi jokio supratimo kas čia galėtų būti. Pasitraukiau nuo jo ir nuėjau prie durų. Greitai jas pravėriau ir nustėrau pamačiusi Mia.
- Po velnių, juk prieš pusvalandį kalbėjomės telefonu! - Nustebau ir ji sukikenusi puolė man į glėbį.
- Atleisk, tačiau buvau netoliese, - truktelėjo pečiais atsitraukdama ir iš karto pastebėjau jos lagaminus jai už nugaros. - Labai dėkoju, kad leidai apsistoti.
- Nedėkok, nereikia, - šyptelėjau. - Užeik vidun, - paraginau ją ir ji nedrąsiai peržengė namų slenkstį.
Apsisukau link laiptų ir išsigandau, nes prieš mane stovėjo Zayn. Susigriebiau už širdies ir piktai pažiūrėjau į jį.
- Zayn, tu mane išgąsdinai, - sumurmėjau, tačiau jis žvelgė man už nugaros. Apsisukau ir pamačiau Mia, kuri nežinojo kur dėti akis ir vis žiūrėjo į grindis. - Zayn, čia Mia, ji ta draugė, kuri bus čia apsistojusi.
Jis linktelėjo ir nieko nesakęs paliko mudvi. Suraukiau antakius. Kaip tai suprasti?
- Manau tavo vaikinui nepatinka, kad aš būsiu pas jus apsistojusi, - sumurmėjo Mia nešdama savo lagaminus.
- Jam tiesiog bloga nuotaika, - burbtelėjau. - Na, eime apžiūrėti tavo kambario? - Norėjau kuo greičiau baigti šią nejaukią temą.
- Taip, žinoma, - ji šiek tiek šyptelėjo ir dabar mintyse keikiau Zayn, nes Mia mano, jog ji čia nelaukiama. Maniau mes buvome aptarę apie jos nakvynę ir jis nepyko. Pasirodo buvo kitaip.
Lipau laiptais ir padėjau užkelti Mios lagaminą, kuris buvo velniškai sunkus.
- Atrodo lyg akmenų ten būtum prisikrovusi, - burbtelėjau ir ji nusijuokė.
- Tai ženklas, jog kažkam reikėtų pasportuoti, - kilstelėjo antakį ir aš nežymiai jai kumštelėjau į petį.
- Arba, kad kažkam reikėtų krautis mažiau mantos, - nusijuokiau ir ji primerkė akis.
Nusijuokus pradariau kambario duris. Ir užėjau į jį. Mia įėjo po manęs ir aiktelėjo.
- Žinai ką? Ir man pradeda patikti tavo vaikinas, - nusijuokė ji ir aš susiraukiau. - Aš juokauju, tai tik pokštas, - teisinosi ji ir nesusilaikiusi pradėjau juoktis.
- Viskas gerai, žinau, kad prie jo nekibtum, nes rankas sulaužyčiau, - mirktelėjau ir ji nusijuokė. - Gerai, paliksiu tave čia įsikurti.
Apsisukau eiti link durų, kai Mia prabilo :
- Gal vėliau galėtume nukeliauti į prekybos centrą? Man reikia kai ką nusipirkti.
- Žinoma, - atsakiau jai ir ji šyptelėjo.
Palikau kambarį ir nusileidau laiptais žemyn. Išgirdau televizoriaus garsą, todėl patraukiau svetainės link. Čia ant sofos sėdėjo Zayn.
- Zayn, kodėl taip nemandagiai pasielgei su Mia? - Iš karto paklausiau, nes šis klausimas mane kamuoja labiausiai.
- Dila, nepradėk, - burbtelėjo ir nė akių į mane nepakėlė.
- Ko nepradėti? Maniau, jog viskas gerai su jos atsikraustymu, juk tai laikina, - sukryžiavau rankas ties krūtine.
- Prašau, Dila. Man sunki diena, - sumurmėjo ir pagaliau pakėlė akis.
- Tai paaiškink man. Pamatysi, jog pasidarys geriau, - žiūrėjau jam į akis.
- Ne, - šaltai atsakė. - Negaliu.
- Tu rimtai? Juk sakei, jog pasitiki manimi, - supykau, nes jis neigia ne per seniausiai savo pasakytus žodžius.
- Aš pasitikiu tavimi, tačiau atleisk, bet bus geriau, jeigu to nežinosi, - nusisuko nuo manęs ir vėl žiūrėjo televizorių.
- Puiku, - burbtelėjau ir apsisukau eiti link virtuvės, tačiau susidūriau su Mia. - Važiuojam iš čia, - greitai tariau ir ji kiek sutriko, tačiau linktelėjo ir nuėjo paskui mane iki mašinos. Tikiuosi Zayn nepyks, kad pasiimu jo mašiną, nors kam rūpi, juk jis nuo manęs taip pat kažką slepia. Gerai, kad bent rakteliai buvo mašinoje. Greitai ją užkūriau ir išsukau iš kiemo.
~*~
- Ar tu bent įsivaizduoji kaip jis mane nervina? - Paklausiau Mios ir gurkštelėjau savo kavos. Jau buvome apvaikščiojusios be galo daug parduotuvių, todėl nusprendėme sustoti pailsėti kavinėje ir išgerti po puodelį kavos.
- O koks vaikinas nenervina savo merginos? Jie visi taip daro, Dila, - nusijuokė Mia ir taip pat gurkštelėjo kavos.
- Bet jis ištisai taip, - pavarčiau akis. - Atrodo taip, lyg esu jam niekas.
- O tu parodyk, kad esi jam tikrai ne niekas, - šyptelėjo ji ir aš kiek sutrikau.
- Ką turi omenyje? - Susiraukiau ir ji dar labiau išsišiepė.
- Esi graži bei seksuali mergina, Dila. Primink tai jam ir Zayn nebegalės be tavęs ir kaip mat atsiskleis tau.
- Mia! - Žaismingai šūktelėjau. Mano žandai kiek paraudo, todėl nusukau nuo jos žvilgsnį. - Na... Aš nežinau... - Iš tiesų kiek bijau to. Pasitikiu Zayn, tačiau bijau.
- Nebūk baile, Dila. Jis tavo vaikinas ir turbūt svajoja apie tave kiekvieną dieną. Išpildyk jo svajones, - vėl nusijuokė. Gal tikrai taip pasielgti? Gal atsiduoti Zayn? Šūdas, nejaugi aš rimtai pradėjau apie tai galvoti? - Matau tau iš akių, jog tu nori to paties.
- Tu lyg velnias lendi man į galvą kišdama ten nešvankias mintis, - žvilgtelėjau į ją ir ji šelioniškai šyptelėjo.
- Taip ir maniau, jog tu to nori.
Kad ir kaip norėčiau tai paneigti, tačiau aš noriu Zayn. Aš taip sušiktai jo noriu, kad gal pagaliau tai padarysiu. Viskas, man reikia nustoti būti baile ir pagaliau tai padaryti.
- Puiku, sutinku su tuo, - pavarčiau akis ir Mia šoktelėjo iš savo vietos bei sugriebė mano ranką.
- O dabar mes turime kai ką nuveikti, - mirktelėjo ji ir supratau, jog patekau į tikrą pragarą iš kurio kelio atgal nebėra.
Atsiprašau, kad trumpa dalis, tačiau labai neturiu laiko. Ir ech, vėl Zayn su savo paslaptimis. Kaip manot, kas šį kartą jį kamuoja? Ir ar Dila pagaliau jam atsiduos?
