"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
Bandžiau pradaryti mašinos dureles, tačiau jos buvo užrakintos.
- Gali stengtis kiek nori, - pasigirdo Louis juokas iš priekinės sėdynės.
- Kodėl tu taip elgiesi, Louis? - Paklausiau suraukusi antakius.
- Tiesiog už tave vienas žmogus pasiūlė nemažą krūvą pinigų. - Atsisuko į mane.
Mane nukrėtė šaltis, nes numanau kas galėtų būti tas žmogus.
- Zayn suras mane, - po kurio laiko prabilau.
- Labai tuo abejoju, - prunkštelėjo Louis.
Daugiau nedrįsau prabilti. Bijojau. Vieną kartą jau buvau pagrobta, antrą kartą nenoriu patirti to pragaro. Bet labiau bijojau ne pačio pagrobimo, o kad Zayn manęs tikrai neras. Tas nerimas baigia apimti visas mano mintis ir jaučiu, kad pradedu tankiau kvėpuoti. Šūdas, nejaugi aš imsiu ir pravirksiu? Po velnių, Dila, nusiramink.
- Patikėk, ašaros nepadės, - prabilo Louis atsisukęs į mane. Jaučiau kaip skruostais bėga karčios ašaros. Kad ir kaip bandžiau sustabdyti tai, man nepavyko. Pasidaviau tam ir pradėjau kūkčioti.
Mašinai sustojus suklusau. Automobilio durys prasidarė ir iš jo išlipo Louis. Bandžiau atidaryti dureles ir man pavyko, jos prasivėrė. Norėjau plačiau jas praverti, tačiau tai padarė Louis ir dabar neturėjau nė menkiausios galimybės pabėgti.
- Ir ką buvai sumaniusi padaryti? - Nusišypsojo jis.
Tylėjau ir nieko jam nesakiau. Jis grubiai griebė man už rankos ir per prievartą ištempė iš mašinos. Vis žvalgiausi aplinkui, tačiau aplinkos neatpažinau. Čia buvo nuošali vieta. Aplink namą buvo netankus miškas, o pats namas atrodė it nenaudojamas, visas apskretęs ir baigia nugriūti.
Louis tempė mane link to namo, kol aš spardžiausi ir visaip kitaip bandžiau pasprukti iš jo gniaužtų. Jis sugriebė už kitos mano rankos ir užlaužė jas man už nugaros. Dabar buvau pernelyg arti jo.
- Geriau būk paklusni, nes kentėsi, - pareiškė jis ir spjoviau jam į veidą. Jis viena ranka atleido mane, tačiau kita vis vien stipriai laikė suspaudęs mano ranką. Jau norėjau ištraukti savo ranką iš jo, tačiau pajaučiau smūgį. Pargriuvau ant žolės ir užsiėmiau už tvinkčiojančio skruosto. - Aš tau liepiau būti paklusniai!
Krūptelėjau nuo jo pernelyg pakelto tono ir traukiausi atgal nuo jo, kol jis artėjo link manęs.
- Ne, - sumurmėjau, kai jis griebė už rankos ir tempė mane link to namo. Jis spyrė į duris ir jos prasivėrė. Bandžiau laikytis už durų, tačiau man nepavyko. Vos peržengiau to namo slenkstį, atsidūriau ant grindų. Žvelgiau į Louis ir mačiau pyktį jo akyse.
- Ji čia! - Suriko jis ir aš dar labiau persigandau. Girdėjau žingsnius už savęs laiptais, tačiau nedrįsau apsisukti. Ne, tai negali pasikartoti, tik ne dabar. - Kur mano pinigai? - Greitai prabilo Louis.
- Nagi, mieloji, kelkis, - prabilo iki kaulų pažįstamas balsas. Mano kojos bei rankos pradėjo drebėti ir negalėjau prabilti, o gal nenorėjau. - Stokis!
Yaser griebė už mano pečių ir pastatė ant kojų. Pasirėmiau į sieną ir žiūrėjau visur, tik ne į jį.
- Yaser, duok man mano pinigus, - pareiškė Louis. Yaser jį ignoruodamas pakėlė mano galvą ir dabar aš žiūrėjau į jo rudas akis, kurios neprilygo Zayn akių. Jos buvo tokios tamsios ir jose negalėjau įžvelgti tos švieselės, kuri darė Zayn akis tokias nuostabias.
- Tu sušiktai jai trenkei! - Surėkė jis nusisukęs į Louis pusę.
- Ta kalė kaip nesava, vis bandė pasprukti.
- Aš tau liepiau ją grąžinti sveiką! - Sušuko Yaser ir aš krūptelėjau. Šūdas, kur aš patekau.
- Duok man pinigus, arba Zyan sužinos Dilos būvimo vietą, - vos po šių Louis žodžių pakėliau galvą ir bandžiau sugauti jo žvilgsnį, tačiau man nepavyko. Vis dar negalėjau sustabdyti drebulio, o prabilti taip pat negalėjau. Aš buvau lyg apmirusi.
Yaser paliko kambarį ir kažkur išėjo. Pakėliau akis į Louis. Jis taip pat žiūrėjo į mane.
- Nepalik manęs čia, - sušnabždėjau, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio.
Po kelių minučių grįžo Yaser su lagaminėliu. Jis įteikė jį Louis ir jis pradarė lagaminėlį. Kelias sekundes į jį pažiūrėjęs, uždarė lagaminėlį.
- Buvo malonu su tavimi turėti reikalų, - tarė Louis ir tiesiog išėjo.
Yaser atsisuko į mane ir nespėjau sureaguoti, kai jis man trenkė. Pargriuvau ant grindų ir susiėmiau už dar vieno tvinksinčio skruosto.
- Tik aš galiu tave mušti, krušti ir daryti dar velniai žino ką! - Surėkė jis ir prisitraukiau savo kelius prie savęs. Jis pasilenkė prie manęs ir nusišypsojo. - Dabar tu man paaiškinsi, kodėl nuo manęs pabėgai bei kodėl susimetei su mano sūneliu, mieloji.
*Zayn pozicija*
- Zayn, nusiramink, - priėjo prie manęs Harry.
- Šūdas, kur ji, - nusikeikiau ir nenustojau vaikščiojęs pirmyn bei atgal.
- Paskambinau Liam, jis turėtų tuo pasirūpinti, nusiramink, - bandė mane paguosti, tačiau tai neguodė, nes mes, po velnių, nežinome, kur ji yra. - Gal ji tiesiog užtruko parduotuvėje, o gal susitiko draugę.
- Ji neturi draugių! Jos vienintelė draugė Mia! - Surėkiau ir girdėjau Mios kūkčiojimą iš svetainės. Ji taip pat pergyvena dėl Dilos.
Panardinau savo pirštus plaukuose ir pradėjau juos pešti. Šūdas, šūdas, šūdas. Ir kodėl aš turėjau ją išleisti į parduotuvę vieną? Kodėl?!
- Zayn, tau skambina, - atnešė mano mobilųjį Harry. Greitai pažiūrėjau kas skambina ir mano širdis aprimo. Tai Dila. Greitai paspaudžiau atsiliepimo mygtuką.
- Po velnių, kur tu esi? Tu baigi visus išvaryti iš proto! - Nervingai sušukau ir girdėjau tylą.
- Ne, prašau, - pasigirdo kūkčiojimas ir atrodo, kad širdis nustojo plakusi. Dila
- Tavo mažoji princesė pas mane, Zayn, - nusijuokė Yaser ir manyje sukilo pyktis.
- Tu šunsnuki, paleisk ją, nes suradęs tave nudėsiu, o tavo kaulus sušersiu šunims, kalės vaike! - Rėkiau visa gerkle.
