"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Zayn pozicija*
Pravėriau duris ir po savęs stipriai jomis trenkiau. Ji mane taip nervina. Negaliu.
- Kažkam bloga diena, - nusijuokė Harry ir toliau sėdėjo savo krėsle.
- Ji mane taip nervina, - burbtelėjau. - Kartais norėčiau ją taip pamokyti...
- Ei, nusiramink, viskas bus gerai, dar spėsi parodyti koks vyras esi, - vėl nusijuokė Harry.
- Ar tu kada nors užsičiaupi? - Piktai paklausiau ir priėjau prie jo.
- Tik lovoje, - mirktelėjo ir aš jau dabar juo pasišlykštėjau.
- Kurgi ne, - pavarčiau akis ir atsisukau į Liam, kuris maigė kažką telefone. - Kas nutiko?
- Nieko, - greitai atsakė jis ir įsikišo telefoną į užpakalinę džinsų kišenę. - Eime? - Paklausė jis. Linktelėjau jam ir Harry su Marku pakilus nuo krėslų pajudėjome paskui Liam. Leidomės laiptais žemyn. Čia buvo aklina tamsa. Net užmiršau, kada paskutinį kartą čia buvau. Ir viskas tik per Dilą. Aš visiškai per ją pasikeičiau.
- Ei, ar pasiruošęs? - Mosikavo Liam prieš veidą ranka.
- Taip, - atsipeikėjęs iš minčių atsakiau jam.
Markas pradarė plačias, metalines duris ir atsivėrė užmirštas reginys. Kiek šiame kambaryje praleidau laiko... Dievaži, net nepamenu... Vidury jo buvo kėdė, ant kurios prirakintas Yaser. Šyptelėjau, kai jis pakėlė akis į mane.
- Mano sūnelis grįžo, - atsikosėjęs prabilo. Regis neblogai jį pagražinau gelbėdamas Dilą.
- Norėtum mirti greita mirtimi ar tave šiek tiek pakankinti, - paklausiau ir priėjau prie stalo, ant kurio buvo įvairūs įrankiai. - Nors ne, tu nevertas pasirinkimo. Geriau aš pats tai nuspręsiu.
Paėmiau į rankas peilį ir pridėjau pirštą prie smailiosios pusės. Pažvelgiau į Yaser. Pamatęs peilį mano rankoje, jis šiek tiek išsigando, tačiau bandė to neparodyti, nors aš ir pastebėjau tai.
- Kažkas išsigando, - nusijuokiau ir lėtai ėjau link jo. - Yaser, tu man sukėlei bereikalingų problemų, o už tai turi atsiimti.
- Buvo verta, - šyptelėjo ir pakėlė akis į mane. - Ji graži, ar ne?
- Nė žodžiu neužsimink apie ją! - Surėkiau bei stipriau suspaudžiau peilio rankeną. Norėčiau dabar pat jį užmušti, tačiau jam būtų per gerai greita mirtis. Jis turi kankintis.
- Žinai, tie pusė metų, kol ji gyveno pas mane buvo geriausi mano gyvenime, - tarė ir vėl šyptelėjo. - Jos kū... - nespėjo jis pasakyti, nes smogiau jam.
Mano kvėpavimas tankėjo ir noras jį užmušti tik didėjo.
- Dar pasakyk nors vieną žodį apie Dilą ir būsi trys metrai po žeme, - sušukau ir jis nusijuokė. Ko jis juokiasi?
