WHY ME? ( Zayn Malik )

94

*Zayn pozicija*

Liam liepė daktarui išeiti, nes jis pats man viską papasakos. Tačiau ką jis man pasakos? Ji manęs neprisimena ir tuo viskas pasakyta. Aš žlugęs.
- Zayn, - kreipėsi į mane Liam ir atsisėdo greta. Pakėliau galvą ir stebėjau Liam. - Tai laikina. Jai tiesiog reikia atsigauti po patirto streso.
- Ką ji prisimena? - paklausiau ir žiūrėjau į savo sunertus pirštus.
- Viską iki jos pagrobimo. - tarė. - Ji prisimena savo išleistuvių naktį, o tada nieko. Ji galvoja, kad jai pagirios, tačiau daktaras paaiškino, kad ji pateko į avariją. Ji pasimetusi.
Atsidusau ir panardinau savo galvą rankose. Ką man dabar daryti? Kaip elgtis?
Pakilau ir priėjau palatos duris.
- Zayn, jai reikia laiko, ji tavęs nepažįsta, - griebė už rankos Liam ir bandė mane sulaikyti.
- Vadinasi, jai teks mane prisiminti, - sumurmėjau ir pravėriau duris. 
Merginos akys sugavo manas. Ji sutriko. Priėjau jos lovą ir atsisėdau. Ji nenuleido akių nuo manęs.
- Žinau, kad manęs neprisimeni, - sumurmėjau ir pakėliau akis. Jos veidas buvo nubrozdintas, o lūpa praskelta. Sumautas Yaser. Gerai, kad jis dabar lavoninėj. - Tačiau aš tave kuo puikiausiai prisimenu, Dila.
- Daktaras sakė, jog tai laikina, todėl manau, kad greitai jus prisiminsiu, - tyliai, vos girdimai sušnabždėjo. Tiesiau ranką ir norėjau sugriebti jos plaštaką, tačiau ji atitraukė ranką. Tai mane skaudino, tačiau neparodžiau to, nors tai ir buvo akivaizdu. Užmerkiau akis ir atsidusau.
- Tai aš nebe su Niall? - tyliai paklausė.
- Jis vedė Klarą, - sumurmėjau ir ji aiktelėjo. Stebėjau jos veidu riedančias ašaras, tačiau nieko negalėjau padaryti. Ji manęs nepažįsta. 
- Norėčiau pabūti viena, - per ašaras prabilo, todėl pakilau nuo lovos ir išėjau iš palatos.

~*~

Pora dienų jos nemačiau, tačiau Džesika sakė, jog jai viskas gerai ir kad ją šiandien paleis. Nežinau, ar ji norės vykti su manimi, bet labai viliuosi.
Stovėjau prie palatos ir kantriai laukiau, kol jos mama išeis iš palatos ir praneš ar Dila nori vykti su manimi. Tas laukimas tikrai žudo. 
Pakėliau akis ir tuo metu prasivėrė durys. Prieš mane stovėjo Dilos mama.
- Prikalbinau ją, tačiau nespausk jos, - tarė ji ir netrukus čia pasirodė Dila. Ji menkai šyptelėjo man. Priėjau prie jos ir... ir nejaukiai pastovėjęs atsitraukiau. Norėjau ją pabučiuoti, tačiau laiku susiprotėjau.
- Dokumentai sutvarkyti, todėl ji jau gali vykti, - informavo Dilos mama. Dila priėjo prie mamos ir atsisveikindama pakštelėjo jai į skruostą.
Nejaukiai stovėjau ir laukiau, kol Dila nuo jos atsitrauks. Galiausiai, mes kartu ėjome link mašinos. Ji pamačiusi mano automobilį aiktelėjo.
- Tu gal milijonierius? - paklausė ji. Šyptelėjau jai.
- Dar trūksta iki to, bet manau, kad greitai tapsiu, - nusijuokiau ir ji įsėdo į automobilį, o aš paskui ją.
Kelionėje buvo tylu, todėl pajungiau radiją, tačiau Dila išjungė jį.
- Man truputį skauda galvą, - paaiškino ji. - Tai, tu vardu Zayn?
- Taip, - sušnabždėjau.
- Mama taip pat minėjo, jog aš turiu sūnų, - sušnabždėjo. - Bei papasakojo viską apie Niall ir Klarą.
Įsukau į kiemą ir pastačiau mašiną. Dila akimirksniu išlipo iš mašinos ir sekė paskui mane į vidų. Pravėriau duris ir praleidau ją pirmą. Ji tyliai padėkojo man ir nusiavė batus. Pakėliau akis ir pamačiau savo mamą lipant laiptais.
- Jis užmigo kaip koks angelėlis, - šyptelėjo ji ir pažvelgė į Dilą. - Aš Trisha, Zayn motina.
- Aš Dila, - paspaudė jos ranką mergina. Atsikrenkščiau ir mano mama pradėjo autis batus bei vilktis paltą.
- Man jau metas vykti namo, - nusijuokė ji ir išėjo.
Atsisukau į Dilą, kuri žvalgėsi po namus.
- Gal ko reikia? Vandens, maisto, dar ko nors? - paklausiau.
- Norėčiau miegoti, - sušnabždėjo. - Labai išvargau.
Linktelėjau jai ir priėjau prie laiptų. Ji nedrąsiai sekė man iš paskos. Pravėriau svečių kambario duris ir įleidau ją pirmą. Ji apsižvalgė ir atsisukusi į mane šyptelėjo.
- Žinai, kartais matau vaizdus, tai lyg dūmas, - paaiškino ji ir paraudo. Laukiau kol ji tęs, tačiau ji nutilo ir stovėjo visa raudona.
- Kokius vaizdus? - paklausiau. Dila nejaukiai patrypčiojo ir užsidengė veidą rankomis.
- Matau, kaip tu lieti mano kūną, jaučiu tai, - tyliai sušnabždėjo ir mano veidą papuošė šypsena. - Man taip nejauku, nes aš nepažįstu tavęs, o regiu tokius vaizdus. Visada tave sapnuoju.
- Viskas gerai, tu imi viską prisiminti, - sušnabždėjau. Jis stebėjo mane, o tada pažvelgė į lovą. - Labananktis. - paskubomis tariau ir išėjau iš kambario.
Įėjęs į savo miegamąjį pastebėjau Evan'ą snaudžiant ant lovos. Jis kaip koks karalius ją visą užėmė. 
Nusivilkau drabužius ir po greito dušo atsiguliau šalia sūnaus. Žvelgiau į jį ir šypsojausi. Jis toks mažytis, tačiau apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Padėjau galvą ant pagalvės ir užmerkiau akis.

Pabudau nuo riksmo. Staigiai pakilau iš lovos ir ėjau Dilos miegamojo link. Įjungiau šviesą ir pamačiau ją lovoje visą apsiverkusią ir drebančią.
- Zayn? - pakėlė ašarotas akis į mane. - Jie mane lietė, jie... jie...
Nieko nelaukęs priėjau prie jos ir stipriai apsikabinau. Ji ašarojo man į krūtinę, kol aš tyliai ją raminau.
- Jie pasinaudojo manimi, Zayn, - nenustojo verkusi.
- Viskas gerai, meile, aš čia, - sušnabždėjau ir pakštelėjau į jos viršugalvį.