WHY ME? ( Zayn Malik )

57

*Dilos pozicija*

Buvau šoke. Nesitikėjau tokio Zayn atsakymo. Žinojau, jog Yaser tikrai nekoks tėvas ar iš vis žmogus, tačiau Zayn mama... Nepažįstu jos, tačiau to tikrai nesitikėjau.

- Zayn, aš nenorėjau tavęs nuliūdinti, - pasiteisinau, kol jis piktai į mane žiūrėjo.

- Tai nebesvarbu, - sumurmėjo ir ėjo link kambario. Sekiau jam iš paskos, nes nenorėjau palikti jo vieno. Iš tiesų norėjau, kad jis man pasipasakotų, tačiau bijau jo to reikalauti. Ir dabar vėl supratau, jog bijau Zayn. Šūdas.

Jis atsisėdo ant lovos ir nuleidęs galvą žiūrėjo į savo sunertus pirštus. Stebėjau jį stovėdama tarp durų vis neketindama užeiti į kambarį.

- Kodėl ten stovi? - Pakėlęs galvą paklausė Zayn. Patrūkčiojau pečiais ir priėjau prie jo, kai jis gestu tai paliepė. - Dila, kažkas nutiko?

- Ne, - sumurmėjau ir nuleidau galvą. Zayn atsiduso.

- Pyksti ant manęs, jog nieko neatskleidžiu apie savo šeimą? - Burbtelėjo jis. Giliai įkvėpiau ir sukaupusi drąsą prabilau :

- Aš... Pamačiusi tave tokį įpykusį supanikavau ir išsigandau, - paaiškinau jam ir pakėliau akis. Jo žvilgsnis buvo neįskaitomas. - Aš labai noriu sužinoti apie tavo šeimą, nes man tai svarbu.

- Bet man tai nebesvarbu, - sumurmėjo.

- Zayn, - urgztelėjau. - Šeima visada svarbi.

- Bet man jos nebereikia, - burbtelėjo ir nuleido galvą.

- Kaip tu gali taip sakyti? - Iš tiesų kiek įpykau dėl jo. Nesvarbu kokia būtų šeima, ji vistiek šeima.

- Aš jau turiu šeimą. Aš turiu tave, - vėl pakėlė akis į mane. Jo žodžiai suspaudė mano širdį bei sulaikė kvėpavimą. Užsidengiau burną rankomis ir puoliau jam į glėbį. Zayn nuo staigaus mano antpuolio pargriuvo ant lovos.

- Kaip aš tave myliu, - sušnabždėjau jam į kaklo įlinkį ir stipriau suspaudžiau savo glėbyje.

- Aš tave labiau, mažute, - pakštelėjo į mano plaukus ir ritmingai glostė mano nugarą. Atsipalaidavau nuo tokių Zayn judesių. - Manau mums reiktų numigti.

Kažką neaiškiai sumurmėjau jam pritardama. Jis kiek sujudėjo, todėl stipriau jį apkabinau.

- Tu niekur neisi, - burbtelėjau. Iš jo lūpų pasigirdo kikenimas.

- Žinai, man kiek karštoka, - tik tada suvokiau, jog jis vis dar su kelnėmis. Tingiai pasitraukiau nuo jo. Paėmiau jam už rankų ir pasodinau ant lovos. Jis norėjo atsistoti, tačiau stumtelėjau jį, kad vėl sėdėtų.

Atsitūpiau prieš jį ir užčiuopiau jo kelnių diržą. Jis kiek krūptelėjo, kai mano pirštai prisilietė prie jo odos. Šyptelėjau ir atsegiau diržą. Atitraukusi užtrauktuką nusmaukiau jam kelnes ir jas numovusi numečiau kažkur ant grindų.

- Dabar miegot, - sumurmėjau ir kritau į minkštus patalus.

Po kelių sekundžių Zayn taip pat krito į lovą. Jis prisitraukė mano kūną prie savojo. Apsisukau, kad galėčiau matyti jo veidą. Zayn jau beveik miegojo. Viena ranka apglėbiau jo liemenį ir užmerkiau akis.

ŠIEK TIEK pasimuisčiau dėl zirzimo. Dieve, ar tai kada liausis? Pramerkiau akis ir pasukau galvą link to zirzalo. Pasirodo čia skambėjo Zayn telefonas. Bakstelėjau jam į šoną, kad pabustų.

- Zayn, - tingiai sumurmėjau. Jis sujudėjo, tačiau akių nepramerkė. - Zayn, - garsiau tariau ir jo akys prasimerkė.

Jis kažką neaiškiai sumurmėjo ir siekė ranką, kad paimtų telefoną. Vos aparatui atsidūrus jo rankose jis atsiliepė į skambutį.

- Malik, - Zayn lūpas paliko žodžiai, - Mhm, gerai. Šiandien?... Kelintą valandą?... Na nežinau, jei Dila norės. - Suklusau išgirdusi savo vardą. - Gerai jau, vėliau pranešim.

Ir tada skambutis baigėsi. Pasirėmiau alkūne į pagalvę, o ant delno pasidėjau galvą.

- Kas skambino? - Atsargiai pasiteiravau.

- Markas, - paprastai atsakė. Kas tas Markas?

- Ir ko gi jis norėjo?

- Kvietė mus į klubą, - sumurmėjo. - Tačiau ten neisim.

- Ką? - Sutrikau. - Keli subinę nuo lovos ir einam ruoštis į klubą.

- Aš taip tingiu. Beje, kiek valandų?

- Mano mobilusis apačioje, - sumurmėjau ir jis vėl ištiesiąs ranką užčiuopė savo mobilųjį. - Šūdas, jau penkta vakaro. - Greitai pašoko iš lovos.

Šyptelėjau supratusi, jog vyksime į klubą ir susipažinsiu su kitais Zayn draugais.

~*~

Sustojome prie klubo. Zayn apėjo automobilį ir atidarė man dureles. Šyptelėjau jam ir jis čiupęs už mano rankos supynė mūsų pirštus. Palenkiau galvą ir žvilgtelėjau į savo juodą, trumpą suknelę, dėl kurios susipykau su Zayn. Jis priekaištavo, jog ji per trumpa.

- Man nepatinka, jog visi žiūri į tave, - burbtelėjo man į ausį Zayn, kai ėjome iki stalelio.

- Kažkam trūksta dėmesio, - sukikenau. Jis stipriau suspaudė mano ranką ir pastebėjau, jog kažkoks vaikinas pamatęs Zayn pamojo jam ranka. Kartu patraukėme link to vaikino ir netrukus atsidūrėme prie staliuko. Čia buvo daug nepažįstamų žmonių, todėl man buvo kiek nejauku.

- Sveikas, Markai, - pasisveikino Zayn ir apsikabino vaikiną.

- Čia turbūt garsioji Dila? - Žvilgtelėjo į mane Markas. Pala, garsioji? Kas per velnias?

- Ta pati, - atsakė Zayn ir apglėbė mano liemenį ranka, kol aš stovėjau vis dar sutrikusi.

- Nagi, sėskitės, - tarė Markas ir netrukus mes jau sėdėjome ant patogių sofučių.

Zayn su visais sveikinosi, kol aš nejaukiau stebėjau aplinką. Prie stalelio taip pat buvo keletas merginų, tačiau jos atrodė lyg prostitutės. Apranga tik ir išdavė tai.

Zayn apsikabino mane per liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Šyptelėjau jam. Jis pasiėmė du gėrimus nuo stalelio. Viena padavė man, nors aš ir prieštaravau tam, o kitą sau. Gurkštelėjau kokteilio. Gerai, kad jis bent jau nebuvo labai stiprus.

- Taigi, Dila, - atkreipė mano dėmesį kažkoks vaikinas. - Visgi tau pavyko suvystyti Zayn.

- Kaip matai, - trumpai atsakiau ir gurkštelėjau gėrimo nukreipdama savo dėmesį kitur.

Po gero pusvalandžio visi jau buvo gerai įkaušę, tačiau tik ne aš ir Zayn. Kad ir kaip būtų keista, tačiau jis negėrė itin daug.

Zayn padėjo savo ranką man ant šlaunies ir švelniai glostė aukštyn ir žemyn. Atsisukau į jį. Zayn lūpų kampučiai pakilo ir jis pasilenkęs pakštelėjo man į lūpas, tačiau greitai atsitraukė, kuomet išgirdo vaikino pasakytus žodžius :

- Ar tavęs netrikdo tai, jog ją buvo lietęs Yaser?

Nuobodi dalis. Sorry.