WHY ME? ( Zayn Malik )

EPILOGAS

*Dilos pozicija*

Nervingai trypčiojau nuo vienos kojos ant kitos. Negalėjau susikaupti ir tvarkingai surikiuoti minčių. Viskas buvo kaip po uragano - visi lakstė nuo vieno kampo į kitą, vienas per kitą rėkė, o Evan'as nenustojo rodęs savo kaprizų. Dėl to teko jį sudrausminti.
- Gal šį kartą? - nusijuokė Džesika stovėdama šalia manęs. Ryškiai raudona suknelė puikiai jai tiko. Net neįsivaizduoju kaip jai pavyko taip greitai atsigauti po gimdymo. Ji atrodė nepriekaištingai. Tuo tarpu, mano pilvą puošė kelios rinkės riebalų. Nieko negaliu padaryti - pradėjau tinginiauti.
- Neprimink, - sušnabždėjau ir paėmiau puokštę raudonų rožių sau į rankas. Jaučiau kaip delnai sudrėksta, todėl gėles teko stipriau sugriebti. 
Prisiminusi įvykį prieš du metus, man ima juokas ir tuo pačiu siaubas. Tą dieną vyko mano ir Zayn vestuvės, kurių metu mums vis gi nepavyko susižieduoti. Tuo tarpu laukiausi Melisos ir tikrai nesitikėjau, kad ji sumanys išvysti šį pasaulį dviem mėnesiais anksčiau. Buvo tikrai nejauku, kai visiems svečiams teko atsitūpti prie altoriaus šalia manęs ir imituoti gimdymo kvėpavimą. Net kunigas buvo ištiktas šoko, tačiau nenustojo laikęs mano rankos. Dabar pagalvojus, man jo kiek gaila, tačiau tuo metu man buvo sunkiau. Taigi, dabar, praėjus dviems metams ir Evan'ui sukakus penkerių, mes vėl bandome susituokti. Tikiuosi tai paskutinis kartas, nes visas šis pasiruošimas vargina. Jau geriau dabar sėdėčiau namuose ir žiūrėdama serialą krimsčiau traškučius.
Evan'as lakstė po patalpą, kol žvilgsniu jį gaudžiau ir rodžiau, kad ateitų prie manęs, tačiau jis neketino klausyti.
- Kodėl jis turi būti toks panašus į Zayn, - bambėjau eidama link jo. - Evan'ai, kiek kartų tau kartosiu, kad manęs klausytum?
Jis tik nusivaipė iš mano žodžių. Paėmiau jam už rankos ir nusitempiau paskui save. Jis nepatenkintas stovėjo šalia manęs, o jo rankos buvo sukištos į kišenes.
Atsisukau į Evan'ą ir ištiesiau jam ranką, jis, kad ir susiraukęs, tačiau čiupo man už rankos ir toliau stovėjo šalia manęs.
Giliai įkvėpiau ir supratau, jog tai ši akimirka. Pagaliau.
- Pasiruošusi? - paklausė Džesika.
- Kaip niekad, - sumurmėjau. 
Plačios durys prieš mane prasivėrė. Žengiau pirmyn ir pasitikau naują gyvenimą.
Bažnyčioje buvo tik artimiausi žmonės, kurie man ir Zayn reiškia visą gyvenimą. Nusišypsojau Miai ir Harry, kurie piktai vienas į kitą žiūrėjo. Ak, tie nesibaigiantys jų pykčiai. Toliau šyptelėjau mamai ir Biliui. Bilis mamai braukė nuo veido ašaras, kol ši rankose laikė mano dukrelę. O Liam pačiame priekyje sūpavo jau ne vieną, o dvi dukras.
Kuo toliau ėjau, tuo labiau Zayn šypsena platėjo. Jis atrodė nepriekaištingai. Negalėjau patikėti, kad gyvenimas man parinko tokį nuostabų žmogų bendrai gyvenimo kelionei. Jo rankos drebėjo, kas sukėlė kikenimą.
Man visiškai priėjus prie altoriaus, Zayn ištiesė ranką. Lengvai tiesiau savąją ir sučiupau jo delną. Stovėjome vienas prieš kitą ir negalėjome atitraukti akių, net kunigo žodžiai praskriejo pro ausis.
- Kur jūsų žiedai? - atsibudau garsiau kunigui ištarus žodžius. Atsisukau į Evan'ą, kuris truktelėjo pečiais. 
- Evan'ai, - burbtelėjau, - tu turėjai tik vieną darbą ir tą patį sugadinai.
Zayn sukikeno, todėl piktai jį nužvelgiau.
- Trečią kartą tikrai nesituoksiu, - nuginklavau jį žvilgsniu ir tik tada suvokiau, kad visi juokiasi iš mūsų sukeltos dramos.
Zayn dar kartą nusijuokė ir jam ištiesus ranką, Evan'as šypsodamasis atnešė žiedus. Taip ir galvojau, kad jie bus susimokę prieš mane. Ak, tie Malik'ai.
- Ši kartą neišsisuksi, - sumurmėjo Zayn ir užmovė man žiedą.
Po akimirkos Zayn ranką taip pat puošė žiedas ir kunigui ištarus tuos lemtingus žodžius, suvedančius mus visam gyvenimui, supratau, jog mūsų meilės istorija dar tik prasideda...

Tau gal tik prasideda, Dila, tačiau man ji jau baigėsi. :D
Taigi, dėkoju visiems skaičiusiems, palaikiusiems bei laukiusiems naujų dalių, kurios keliavo pas jus vėžlio greičiu! (atsiprašau :D)
Tariu DIDELĮ ir GARSŲ AČIŪŪ! Myliu jus! <33

P.S. O dainikė tai paverkimui. :') Klipas toks nerealuusss. Verkiuu. <3