WHY ME? ( Zayn Malik )

17

*Dilos pozicija*

------------ PO METŲ -------------

- Dila, prie tavo staliuko yra klientas! - Kumštelėjo man į petį Mia.

- Gerai, lekiu, - pavarčiau akis ir pasiėmusi meniu nuėjau prie kelių vaikinų. - Laba diena, - mandagiai su jais pasisveikinau ir nusišypsojau malonia šypsena ir padėjau meniu jiems ant stalo.

Apsisukau nuo tų vaikinų ir vėl priėjau prie Mios.

- Žinau, vienas iš jų tave ryte rijo akimis, - sumurmėjo Mia ir kikeno.

- Man nerūpi, - pavarčiau akis ir pradėjau su šluoste šluostyti prekystalio stalviršį.

- Nagi, Dila, nebūk tokia niurzga! - Pyktelėjo ji.

- Sakiau ne, Mia, ir taškas, - rimtai tariau ir vėl nuėjau prie tų vaikinų stalelio. - Ar jau išsirinkote, ko norėtumėte?

- Mano draugas norėtų tavęs, - vienas iš jų sukikeno ir mačiau kaip rudaplaukis vaikinas parausta.

- Deja, bet tokio patiekalo meniu nėra, - išrėžiau.

- Labai gaila, nes manau, kad tu būtum gardus kąsnelis, - nusijuokė jis.

- Ar jau išsirinkote? - Nemandagiai paklausiau.

- Taip, mums kavos bei riestainius, - pasakė vienas iš jų, o kiti tik pritariamai linktelėjo, todėl pasiėmusi meniu jiems šyptelėjau ir grįžau prie Mios.

Pradėjau ruošti kavą bei imti riestainius. Viską gražiai sudėjau į atskiras tris lėkštes.

- Na, ar tas vaikinas jau prašė tavęs telefono numerio? - Vis neatlyžo Mia.

- Prašau, baik, - sumurmėjau.

- Na gerai, aš tyliu, - parodė gestą, jog užsitraukia savo plepią burną. Paėmiau trys lėkštutes į rankas ir nuėjau prie tų vaikinų.

- Skanaus, - nusišypsojau ir nuėjau.

Po maždaug valandos mano darbo valandos baigėsi, todėl ramia galva galėjau išeiti iš kavinukės. Užsitraukiau savo striukę ir į kišenę įsidėjusi mobilųjį, patraukiau link savo namų, tačiau man nelaime, aš sutikau tą vaikiną iš kavinukės.

- Sveika, - pasisveikino jis, tačiau aš jį ignoravau ir tiesiog praėjau pro jį. - Ei, kur tu bėgi! - Sušuko jis ir ėjo šalia manęs. - Klausyk, aš atsiprašau už savo draugus.

- Man nerūpi, - šaltai atšoviau ir paspartinau žingsnį.

- Nagi, gal bent gali pasakyti savo vardą, gražuolę? - Staiga sustojau ir atsisukau į jį.

- Tu rimtai? - Nusijuokiau. - Tai lėkšta, nemanai? - Jis pasikasė savo pakaušį ir truktelėjo pečiais.

- Atleisk, tiesiog nežinau kaip bendrauti su merginomis, - atsiduso jis.

- O aš žinau, - tariau ir nusišypsojau. - Reikai palikti jas ramybėje.

Vėl ėjau greitai, kol jis vėl ėjo šalia manęs.

- O tu greita, - nusijuokė jis.

- Gyvenimas išmokė, - sumurmėjau.

- Klausyk, nebūk tokia, - pasakė ir griebė už mano alkūnės, todėl mano akys išsprogo ir atšlijau nuo jo.

- Neliesk manęs! - Suriaumojau ir jis atsitraukė bei suraukė antakius.

- Atsiprašau, aš tik norėjau tave sustabdyti. Aš neturiu blogų ketinimų, aš tik noriu sužinoti tavo vardą.