"Kodėl dienai pasibaigus, saulė nusileidžia ir užleidžia žvaigždėmis padabintą nakties skliautą mėnuliui? Nes mėnulio ir saulės meilė - nesavanaudiška, ji tikra, amžina ir tokia graži, kad prieš jų meilę nublanksta viskas šiame pasaulyje. Todėl tave...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Dilos pozicija*
- Pasilikti? - Paklausė Zayn. Linktelėjau ir šiek tiek pasikėliau nuo lovos, tačiau vis dar nepatraukdama rankų iš jo marškinėlių.
- Taip, - sušnabždėjau prie pat jo ausies. Girdėjau, kaip jis garsiai nurijo seiles. Šyptelėjau nuo efekto, kurį jam suteikiu aš. - Mhm, tai pasiliksi?
Paklausiau ir krimstelėjau jo ausį. Jis giliai atsiduso ir pajutau, kaip jo kūnas atsipalaiduoja po mano veiksmo.
- Mhm, - neaiškiai sumurmėjo.
- Mhm taip ar mhm ne? - Paklausiau ir nuleidau savo rankas žemyn iki jo kelnių pradžios
- Mhm, - jis vėl sumurmėjo. Šyptelėjau supratusi, jog jam patinka mano prisilietimai.
Žiūrėjau jam į akis, kurios degte degė aistra bei... meile. Pasikėliau ir pakštelėjau į jo vieną lūpų kamputį, o tada į kitą ir galiausiai į lūpas.
Užčiuopiau jo marškinėlių kraštus ir pradėjau kelti juos aukštyn. Zayn šiek tiek nuo manęs atsitraukė ir pats atsikratė marškinėlių, numesdamas juos kažkur ant grindų, o tada vėl mane užguldamas. Prisitraukiau jį dar arčiau savęs ir stebėjau jo akis kelias sekundes. Pirštų pagalvėlėmis priliečiau paraudusias bei drėgnas lūpas nuo bučinių. Zayn nė akimirkos nenuleido akių nuo manęs bei mano veiksmų. Jis pasuko galvą ir pakštelėjo į mano delną.
- Džiaugiuosi, kad atsiradai mano gyvenime, - sušnabždėjo ir vėl pakštelėjo į delną. Su tuo pačiu delnu priliečiau Zayn skruostą ir šyptelėjau kuomet jis užmerkė akis. - Aš... aš noriu, kad visuomet taip būtų, Dila.
Išpūčiau akis nuo ką tik išgirstų žodžių. Ką jis turi tai omenyje? Nejaugi jis ketina man... Ne, ne, ne. Zayn tikrai taip nepasielgtų. Mes nepakankamai laiko praleidome kartu... Nusprendžiau numoti ranka į tuos žodžius.
- Taip visuomet ir bus, - sumurmėjau ir pakštelėjau jam į lūpas trumpam bučinukui. Zayn atsitraukęs šyptelėjo man ir nusiropštė nuo manęs. Suraukiau antakius. Kur jis ketina eiti? - Zayn, jeigu tu eini pas Louis, gali vėliau nebegrįžti.
Jis sukikeno ir žiūrėjo į mano piktą veidą.
- Užsimaniau užkąsti, - paaiškino jis. - Prisijungsi prie manęs?
- Žinoma, nenoriu, kad sudegintum virtuvę, - pašaipiai šyptelėjau.
- Manai, kad nemoku gaminti? - Kilstelėjo antakį ir ėjo paskui mane, kol aš išeidinėjau iš kambario.
- Aš nemanau, aš įsitikinusi po tavo blynų, - trumpam atsisukau į jį. Jis buvo kiek pyktelėjęs ar net įsižeidęs, tačiau tai kėlė man tik juoką. Nusisukau nuo jo ir sukikenau.
- Pažiūrėsim, - sumurmėjo, kai leidomės laiptais.
Pasiekusi virtuvę atsisėdau ant baro kėdės ir stebėjau kaip Zayn prieina šaldytuvą ir pradaro jį. Zayn buvo be marškinėlių, todėl tai kiek trikdė, nes negalėjau atitraukti akių nuo jo. Papurčiau galvą ir prisiminiau naujieną, kurią man papasakojo Džesika.
- Ar žinojai, kad Džesika laukiasi? - Paklausiau ir Zayn trumpam atsisuko į mane.
- Taip, Liam buvo užsiminęs apie tai, - tarė ir vėl nusisuko.
- Labai džiaugiuosi dėl jų, - šyptelėjau ir Zayn raumenys sekundei sustingo.
- O... o ką tu manai apie nėštumą... na... apie vaikus? - Jis kalbėjo nusisukęs nuo manęs, todėl negalėjau įžvelgti kodėl jis manęs to klausia.
- Man tik devyniolika, todėl ne. Būtų kvaila. Nežinau, tačiau... Kiek per anksti, - šiek tiek susinervinau, nes manau suprantu kodėl Zayn manęs to paklausė. - O ką tu apie tai manai?
- Mano nuomonė tokia pati, - trumpai atsakė ir toliau tęsė gaminimą.
Man buvo kiek nejauku kalbėti šia tema, nes... Nes nežinau kodėl. Gal kiek per anksti apie tai galvoti? Nežinau... Aš noriu kažką pasiekti iki kol susikursiu šeimą.
- Ką gamini? - Paklausiau iš nuobodulio, nes Zayn su manimi nebendravo.
- Pamatysi, kai bus baigta, - atsisukęs tarė ir vėl nusisuko.
Pakilau nuo kėdės ir priėjau prie jo. Uždėjau savo rankas jam ant pečių ir jis greitai atsisuko.
- Nusisuk, - pareikalavo. - Jau beveik baigta.
Suurzgiau iš nepasitenkinimo ir grįžau prie kėdės. Vėl atsisėdau ant jos ir pasirėmiau alkūnėmis į stalą. Stebėjau Zayn vaikščiojantį po virtuvę ir pati nepastebėjau, kai nusižiovavau.
- Baigta! - Atsisuko Zayn su lėkštėje esančiu sumuštiniu. Pakėliau antakį ir nusijuokiau.
- Sumuštinis? - Paklausiau.
- Sumuštinis, - atsakė Zayn. - Nagi, paragauk.
Paėmiau lėkštę su sumuštiniu. Paėmiau jį į rankas. Jis buvo kiek karštokas, tačiau į rankas paimti visgi galėjau. Pridėjau sumuštinį sau prie lūpų, kol Zayn stebėjo mane. Atkandau pirmą kąsnį ir pradėjau kramtyti. Skonis buvo nepakartojamas. Nemaniau, kad paprastas sumuštinis gali būti toks skanus. Zayn stovėjo ir laukė mano įvertinimo.
- Jis nuostabus, iš kur išmokai jį paruošti? - Paklausiau sukramčiusi dar vieną kąsnį.
- Mama išmokė, - pasididžiuodamas tarė ir padėjo savąjį sumuštinį ant stalo. Zayn atsisėdo prieš mane.
- Tu man niekada nepasakojai apie savo šeimą, - šiek tiek tyliau tariau, tačiau pakankamai, kad jis išgirstų. Žinau tik apie jo sumautą tėvą, kuris gadina mums gyvenimus.
- Nebuvo tinkamos progos, - sumurmėjo. Nuliūdau, jog jis tęsė sumuštinio valgymą, o ne pokalbį apie jo šeimą. Aš velniškai noriu sužinoti daugiau apie jį, tačiau jis man nieko nesako, absoliutiškai nieko.
- Gal dabar ir yra ta proga, - truktelėjau pečiais ir jis kilstelėjo akis į mane.
- Dila, nepradėk, - tarė Zayn.
- Zayn, aš noriu sužinoti kažką apie tavo šeimą. Tu apie maniškę tai žinai viską, - nepasidaviau ir jis numetė savo sumuštinį į lėkštę.
- Nenervink, - suurzgė ir pakilo nuo kėdės. Aš padariau tą patį. Tariau mintyse sau : " Jeigu ne dabar, tai niekada."
Sekiau paskui Zayn, kol jis lipo laiptais į viršų.
- Zayn, tu turi man papasakoti, - nepasidaviau.
- Po velnių, Dila! - Sušuko jis.
- Aš noriu žinoti, - užlipau laiptais kartu su juo ir jis staiga atsisuko.
- Gerai! - Sušuko. - Aš neturiu šeimos, jie manęs išsižadėjo. Dabar patenkinta?
