*Dilos pozicija*
- Nežaisk su manimi, - suurzgė man į veidą Zayn stipriai laikydamas man už riešų ir laikydamas juos man prie galvos. Baimė sukilo visame kūne, nes prisiminimai vėl po truputį sunkiasi į mano gyvenimą. Pradėjau giliai kvėpuoti ir muistytis. Po akimirkos Zayn atleido mano riešus, todėl atsisėdau ant lovos ir pasitraukiau toliau nuo jo. - Dila, aš... atsiprašau.
Jis lenkėsi arčiau manęs, tačiau aš atsitraukiau dar toliau nuo jo.
- Ne! - Staiga sušukau. Jis stebėjo mane savo persigandusiomis akimis, kaip ir aš su savosiomis. - Tiesiog nereikia.
Pakilau iš lovos ir ją apėjusi pasiėmiau marškinėlius nuo grindų ir jau ketinau žengti žingsnį, tačiau dvi rankos aplink mano liemenį man sutrukdė tai padaryti.
- Aš atsiprašau, Dila, labai atsiprašau, - sumurmėjo Zayn man į ausį, kol buvo apsikabinęs mane iš už nugaros.
- Paleisk mane! - Muisčiausi, tačiau jis nepaleido manęs. Panika sukilo mano kūne ir netikėtai ašaros pasipylė mano skruostais. - Prašau, - sukūkčiojau.
- Dila, aš toks kvailys, aš labai at-
- Tiesiog nustok! - Surėkiau ir pagaliau išsilaisvinau iš jo glėbio. Žiūrėjau į jį apsiašarojusi ir giliai kvėpavau, nes baimė užplūdo mane. Jis žiūrėjo į mane su gailesčiu, o gal baimingu žvilgsniu?
Aš esu dabar tokia išsigandusi. Velniškai bijau. Atrodo, kad kai jis mane priliečia, toks nakties vaizdas užpildo mano mintis. Kūkčiojau apsikabinusi save, rankoje vis dar laikydama marškinėlius. Zayn dėjo žingsnį į priekį, tačiau aš atsitraukiau atgal ir nevalingai purčiau galvą.
- Atsiprašau, Dila. Aš nenorėjau tavęs išgąsdinti. Atleisk man, tai daugiau nepasikartos.
Papurčiau galvą su juo nesutikdama ir tik dar labiau pradėjau kūkčioti. Staiga išgirdau, jog durys buvusios už manęs prasivėrė, todėl atsisukau į jas.
- Dila? - Išsigandęs paklausė apsimiegojęs Harry, tačiau pamatęs mano veidą kaip mat prasibudino. - Kas čia vyksta, po velnių? - Nužvelgęs mane paklausė.
Neiškentusi pribėgau prie jo ir stipriai apkabinau. Jis viena ranka apglėbė mano liemenį, o kita buvo pasirėmęs į durų staktą.
- Ką tu jai padarei? - Piktai paklausė Harry.
- Nieko, ji tie-
- Nemalk šūdo, Zayn! - Sušuko Harry ir atsisuko į mane. - Ar jis tau ką nors padarė?
Papurčiau galvą į šonus ir jis stipriau apglėbė mane savo glėbyje. Prieš išeinant jis piktai žvilgtelėjo į Zayn ir stipriai trenkė durimis. Kūkčiojau jam į krūtinę ir leidausi vedama jo.
- Jis toks niekšas, užmušiu jį, jeigu dar kartą pamatysiu prie tavęs, - sumurmėjo Harry ir pravėrė savo kambario duris.
Įėjau kartu su juo ir jis atsargiai mane pasodino ant lovos.
- Gal nori vandens ar dar ko nors? - Sušnabždėjo atsitūpęs prieš mane.
- N-ne, - sumikčiojau ir Harry paėmė mano rankas į savąsias. Užmerkiau akis ir dar viena ašara nusileido mano skruostu.
- Ei, neverk, - sumurmėjo vaikinas ir nuvalė ašarą, kuri nusirito mano skruostu.
Žvelgiau į Harry ir žinojau, kaip dabar jaučiasi Zayn. Juk jis nieko man nebūtų padaręs, o gal būtų? Ne, jis man prižadėjo, kad niekada manęs nenuskriaus. Aš pati kalta. Nereikėjo taip stipriai sureaguoti. Juk tai Zayn.
- Čia a-aš kalta, - sukūkčiojau ir norėjau atsistoti, tačiau Harry man neleido.
- Tu niekur neisi, Dila. Tai netoleruotina, ką Zayn norėjo tau padaryti.
- Tu-tu nesupranti. Jis n-nieko nenorėjo man p-padaryti, - kūkčiojau ir vėl bandžiau atsistoti.
- Ne, Dila, - subarė jis mane kaip mažą vaiką.
- Harry, - suzyziau ir nusiraminusi nusivaliau ašaras.
- Ne, Dila. Zayn dabar tikrai ne geriausios nuotaikos, todėl tu privalai čia pasilikti, - tarė Harry ir išsitiesė visu ūgiu ir atsisėdo greta manęs.
Žiūrėjau į savo pirštus ir kartkartėmis mano akys nukrypdavo į uždarytas duris.
- Aš einu į vonią, gerai? - Paklausė Harry ir pakilo nuo lovos. Linktelėjau jam ir po akimirkos jis dingo už vonios durų.
Sėdėjau ir nežinojau kaip elgtis. Gal surizikuoti ir nueiti pas Zayn? O gal geriau paklausyti Harrio? Nusprendusi pailsėti pasiėmiau antklodę ir atsigulusi į lovą užtiesiau ją ant savęs. Padėjau galvą ant pagalvės ir užmerkiau akis.
~*~
Pabudau nuo krutinimo, todėl iš karto pramerkiau akis. Prieš mane stovėjo Harry. Atsisėdau ir dar kartą žvilgtelėjau jį.
- Pasakyk, kad turi rimtą priežastį mane žadindamas, - sumurmėjau.
- Važiuojam lankyti Liam, - tarė Harry ir atsisėdo ant lovos. Aš greitai šoktelėjau vietoje ir nusimetusi antklodę išlipau iš lovos. Harry akys perbėgo per mano kūną, todėl suvokusi, jog stoviu prieš jį tik su apatiniais greitai čiupau už antklodės, kol jis kikeno.
- Užsičiaupk, - burbtelėjau, nes miriau iš gėdos.
- Eik apsirengti, nes greitai vyksime, - sumurmėjo Harry ir paliko mane vieną kambaryje. Minutę pažiūrėjusi į vieną tašką suvokiau Harry žodžius ir tik tada pradėjau galvoti ką man apsirengti. Mano drabužiai Zayn kambaryje. Šūdas.
Priėjau prie lovos ir pamačiau ant grindų besimėtančius marškinėlius, todėl pakėliau juos nuo grindų ir greitai apsivilkau. Priėjau prie durų ir pravėriau jas. Išėjau iš kambario ir tyliai nupėdinau iki Zayn miegamojo. Pradariau duris, tačiau nieko jame nebuvo. Man sekasi. Pradėjau ieškoti savo rūbų, tačiau jų niekur nebuvo. Priėjau prie lovos ir pasilenkiau norėdama pažiūrėti, ar jie nėra po lovos, tačiau išgirdau atidaromų durų garsą. Greit pašokau ir sutikau Zayn su vien tik rankšluosčiu, kuris dengė žemiau jo liemens. Jis atrodo taip karštai. Nusiramink, Dila, tu atėjai tik drabužių.
Jis žvilgtelėjo į mane, bet tada nusisuko ir pradarė savo spintą. Stovėjau ir tylėjau. Nežinau, ką pasakyti. Gal atsiprašyti dėl vakar vakaro? Dila, tau reikia tik rūbų.
- G-gal matei mano drabužius? - Tyliai paklausiau, tačiau jis išgirdo, nes nustojo ieškoti kažko spintoje.
- Jie vonioje, - sumurmėjo ir toliau tęsė paiešką.
Nieko neatsakiusi praėjau pro jį ir pravėriau vonios duris. Mano žvilgsnis nukrypo į ant spintelės padėtus drabužius. Nusivilkau marškinėlius ir juos gražiai sulanksčiusi padėjau ant spintelės. Pasiėmusi savo drabužius juos apsivilkau ir šukomis išsišukavau plaukus, kurie siekė beveik mano užpakalį.
Pravėriau vonios duris ir sutikau Zayn žvilgsnį.
- Ar tu taip pat vyksi pas Liam? - Paklausiau.
- Taip, - paprastai atsakė ir išėjo iš kambario. Ar jis ant manęs pyksta?
Taip pat palikau kambarį ir nusileidau laiptais žemyn. Mane pasitiko keistas Harry žvilgsnis.
- Važiuojam? - Ignoravau jį.
- Taip, žinoma, - tarė ir nuėjome prie laukujės durų. Apsiaviau savo batus ir tiesiog stovėjau.
Jau norėjau praverti duris ir išeiti laukan, tačiau mane sustabdė Zayn balsas:
- Dila, neik taip apsirengusi į lauką, sušalsi, - burbtelėjo. Atsisukau į jį, o jis rankoje laikė savo džemperį, kuris akivaizdžiai buvo man per didelis, tačiau paėmiau ir sumurmėjau tylų "Ačiū". Greitai jį apsivilkau ir nuėjau į lauką paskui Harry. Pastebėjau, jog į ligoninę važiuosime su dviem mašinom.
- Kodėl važiuosime su dviem mašinom? - Paklausiau Harrio, kol jis laukė kol įlipsiu į automobilį.
- Tai Zayn sumanymas, - tarė.
Mano žvilgsnis nukrypo į Zayn, kuris jau sėdėjo mašinoje ir užkūręs mašinos variklį laukė, kol Harry pajudės iš kiemo. Jis tikrai ant manęs pyksta ir aš sužinosiu kodėl. Apsisukau nuo Harrio ir dideliais žingsniai ėjau Zayn automobilio link.
- Dila! - Šūktelėjo Harry, tačiau ignoravau jį ir priėjusi Zayn automobilį įlipau į priekinę sėdynę. Zayn atsisuko į mane sutrikęs, tačiau aš suraukiau antakius ir stebėjau jį.
- Atsiprašau, gerai. Atleisk, kad taip reagavau, tačiau aš kitaip negaliu. Aš tiesiog negaliu to ištrinti iš savo gyvenimo. Negaliu, - greitai viską pasakiau, kol jis bandė suprasti mano pasakytus žodžius.
- Dila, aš...
- Ne, Zayn, tai aš dėl visko kalta. Tu neturi dėl nieko atsiprašyti. Turėjau vakar vakare ateiti ir atsiprašyti tavęs, - atsidusau, tačiau jo veidą papuošė šypsena. - Ar pasakiau kažką juokingo?
- Ne, tiesiog... Aš nekaltinu tavęs dėl praeitos nakties, Dila. Aš pats kaltas, kad taip tave užsipuoliau, tiesiog... - nutilo jis.
- Kas, Zayn? - Paklausiau iš smalsumo.
- Kai tu išbėgai iš kambario, aš... Šūdas, aš tavęs pavydžiu, Dila! - Sušuko. - Kai tu taip išbėgai į Harrio glėbį, tai mane supykdė. O dar buvai taip apsirengusi... Aš taip sušiktai norėčiau Harriui išplėšti akis vien dėl to, kad jis matė tai, kas priklauso tik man.
- Priklauso tau? - Nusijuokiau. Lyg būčiau koks daiktas...
- Taip, Dila, tu priklausai man ir tik man. Jei sužinosiu, jog tu mane išdavei ar nori palikti, blogai baigsis tiek tau, tiek tavo naujajam meilužiui.
Pirmas dalykas atsiprašau už nuobodžią dalį. Buvau ją pasirašiusi kitokią, tačiau paskutinę minutę persigalvojau ir parašiau kitaip, nes pakaks meilės. :D
Ir taip, blogiukas Zayn grįžta! ;)