75 Skyrius

1.1K 78 4
                                    

Jace įduoda kavos puodelį ir atsisėda prie stalo.

-Vakar aplankiau Niall,-jis pažvelgia į mane-Praėjo savaite. Pats laikas ir tau jį aplankyti.

-Kaip jis reaguoja?

Atsigeriu cinamonines kavos.

-Jis piktas ant visų. Tačiau jam ten tik geriau.

-Ar jis pašalintas nuo pamokų?

-Maura sakė sutvarkys viską, jog nenukentėtų jo ateitis.

-Galbūt turėčiau jį aplankyti,-atsidūstu.

Prie mūsų prisijungia ir Bri su Liam.

-Ar mūsų naujametinio vakarėlio planas nesikeičia?-Briana atsisėda šalia manęs ir pažvelgiu į jos kavą su zefyriukais.

-Nemanau, tačiau kas dėl Olivios?-paklausiu.

-Ji kategoriškai atsisakė švęsti su mumis,-Liam.

-O David?-Jace.

-Jis pagalvos,-Briana-Ar ketini šiandiena aplankyti jį?

Linktelėju.

-Galime važiuoti kartu,-Liam.

-Ne. Bus geriau, jeigu nuvažiuosiu viena.

-Tačiau tu nežinai kaip šis reaguos,-Briana.

-Viskas bus gerai.

Jie visi linktelėja man.

Namuose iš spintos ištraukiu Kalėdinę Niall dovaną. Tikiuosi ji jam patiks. Pažvelgiu į veidrodį ir lengvai atsidūstu. Nusikirpau plaukus. Visada pokyčiams laiko yra. Čiupus rankinę ir dovaną, nusileidžiu į apačią. Kadangi dabar tik po vidurdienio, Zayn dar miega, o tėvai dirba. Užsiaunu batus ir apsivelku paltą. Išėjus į kiemą, randu laukiantį manęs taksi.

Važiuodama iki Niall, apie daug ką galvojau. Bijojau, jog jis mane atstums, tačiau jeigu per mane jis vėl susirgo, aš to verta.

Viskas įvyko greitai. Po vakarėlio sekančią dieną pro langą pastebėjau Niall ir jo tėtį lipant į automobilį su lagaminu. Nesupratau kas vyksta. Nuėjau iki ponios Mauros ir ji pasikvietė mane arbatos, jog galėtų papasakoti.

Niall nusprendė gydytis. Gydytis savo nervinius priepuolius. Maura man papasakojo, kad viskas prasidėjo jau vaikystėje. Jis nevaldė savo pykčio, visada namai virsdavo košmaru, pilni stiklų šukių ir lūženų. Jaučiausi ir jaučiuosi begalo kalta, tačiau ji mane ramino. Tai ne mano kaltė. Daktarai mano, jog Niall gimė su nerviniais priepuoliais, o jų įtarimas buvo toks, kadangi ponia Maura su Niall tėčiu, be perstojo pykosi, kai ši laukėsi Niall. Jai buvo ištikę du kartus nerviniai priepuoliai ir antrasis vos nevirto košmaru, nes jis galėjo baigtis persileidimu. O tai reiškia, jog Niall nebūtų gimęs.

Dabar jis vartoja vaistus, lanko užsiėmus, mokosi valdyti pykti.

Išlipu iš automobilio. Pažvelgiu į įstaigą ir dar kartelį atsidūstu. Žengiu tvirtais žingsniais į pastato vidų ir mane pasitinka šypsodamasi moteris.

-Sveiki, aš pas Niall Horan,-nusišypsau jai.

-Sveiki, pasirašykite,-ji ištiesia man popierius.

Pasirašau vardą, pavardę ir parašą. Tuomet ji palydi mane iki jo kambario. Linktelėju jai ir ji palieka mane vieną. Pabarškinus į duris, lėtai praveriu jas ir pastebiu jį.

-Grace?

-Labas,-nusišypsau ir įžengiu į kambarį.

Jis atsistoja nuo sofos ir nusišypso. Padedu dovaną ant lovos ir mostelėju į ją.

-Su praėjusiomis Kalėdomis,-myktelėju.

Ji pakelia antakius ir išpakuoja dovaną.

-Tu turbūt juokauji?-jis nusijuokia.

Nesuprantu jo reakcijos.

-Mažute, tai...vau.

Reiškiasi patinka. Mes apsikabiname.

-Aš tavęs tikrai pasiilgau,-jis sumurma man į kaklą.

-Atleisk, kad neaplankiau anksčiau.

-Viskas gerai.

-Nori kažką nuveikti?-nusišypsau atsitraukdama.

Su Niall išeiname į miestą. Kalėdine atmosfera mums kaip tik. Ji raminanti ir šilta. O kas geriausia, tai vėl jo ranką turėti delne. Mes nusipirkome kavos ir vaikščiojome parke, kuriame buvo įrengta ledo arena. Kadangi dabar atostogos, begalybė vaikų ir tėvų čionai yra. Nors kiek nesaugu su Niall būti kur yra daug žmonių, jaučiuosi laisvai, nes jis atrodo geriau. Ramesnis.

-Oho, psichopatas išėjo į viešumą,-šlykščiausias balsas suskamba man už nugaros.

Niall papurto galvą ir mes einame toliau. Tačiau šis nesiliauja niekindamas mus.

-Kiek tau metų?

Neiškentus, atsisuku į Eliotą ir jo šutvę.

-Aštuoniolika, o tau?-jis juokiasi.

-Susirask savo amžiaus veiklos, o ne dešimtmečių,-sušnypščiu.

-Nuo kada Nialleris nepastovi už save? Ak, taip. Jeigu jis užsidegs, uždarys jį į psichiatrine.

Čiumpu Niall ranką ir tempiu kuo greičiau jį iš čia. VĖL padariau klaidą. Nereikėjo jo vestis čia.

Jis išsilaisvina ir aš šoktelėju, kai šis šoka ant Elioto. Elioto šutve atsitraukia, o Niall smaugia Eliotą.

-Niall, liaukis, maldauju,-tempiu jį nuo Elioto, o žmonės ima atkreipt dėmesį.

-Dar pakalbėk apie mus ir išleisi paskutinį atodūsį,-Niall sušnypščia į jo veidą ir atsitraukia.

Eliotas krenta ant žemes, kad atgauti kvapą. Drebėdama čiumpu Niall už palto ir tempiu jį lauk iš parko. Jam nėra geriau. 

Kažkas, ko noriu ašWhere stories live. Discover now