74 Skyrius

1K 78 4
                                    


 -Jėzau, toks jausmas, jog jie pasimylėjo!-sušunka Briana ir sumosikuoja rankomis.

Taip. Visi mane ir Jace pasisodino, jog išsiaiškintų. Olivia rovėsi plaukus, o Niall stovėjo vis nekeisdamas savo nieko nereiškiančios minos. Jis užknisa mane.

-Mane užkniso tavo problemų išsigalvojimas,-sušnypščia Jace Oliviai.

Oli nuliūsta ir verkdama išeina.

-Jeigu taip susitikčiau su Liam, tai Bri dabar mane suėstum už tai?-paklausiu jos.

-Dieve, tikrai ne,-ji pavarto akis.

-Aš dar kartą atsiprašau. Pasikarščiavau,-Niall.

Atsidūstu.

-Aš pavargau.

Niall sustingsta. Visi sustingsta. Jace atsisuka į mane.

-Juk tu nedarai to?-Niall.

-Aš stengiuosi susilaikyti,-užverčiu akis.

-Tu gali daryti pertrauką,-Jace.

-Kas per šūdas, žmogau?!-užrėkia Niall ir visi krūptelėja-Nesikišk.

-Mažute, tavo pasirinkimas,-Bri.

-O niekas neturėtų nueiti patikrinti Oli?-Liam.

-Velniop ją,-Jace.

David trinktelėja per galvą Jace ir išeina ieškoti sesers.

-Ne, dabar tai brutalu. Gandas, kad jūs kažką rišat, paneigtas, tačiau dabar Jace siūlo Grace daryti pertrauką? Keista,-Ele.

-Juk žinai su kuo prasidedi,-Niall kreipiasi į Jace.

-Niall, liaukis,-sušnypščiu.

-Ji nuo tavęs pavargo. Patariu kaip draugei,-dabar atsistojame, nes nujaučiu artėjančia audrą.

-Jace, sakyk atvirai. Jauti kažką Grace?-Zayn.

-Nu kas per šūdas?!-surėkiu.

Visi atsisuka į Jace.

-Kas jeigu taip?-visi įsitempia, o aš įremiu rankas į Niall krutinę, jog šis nepradėtų kovos-Ji užimta. Aš tą suvokiu. Neketinu nieko vilioti, nebent tai įvyktu savaime.

-Tau galas,-Niall.

-Tu kalė,-Oli atsiradusi kreipiasi į mane.

-Atsiprašau? Ar aš kažkas padariau?

-Kviečiu taksį,-Bri išeina iš svetaines.

-Noriu pasikalbėti su SAVO mergina vieni,-Niall.

Jis čiumpa mano ranką ir vedasi lauk iš svetaines. Įeiname į virtuvę.

-Ar visdar mane myli?-jis pažvelgia į mano akis.

-Man atsibodo tavo tie pykčio priepuoliai...

-Grace, atsakyk,-sušnypščia.

Pažvelgiu į jo žydras akis. Jos kupinos sumaišties ir pykčio. Mūsų istorija ir nuo to prasidėjo. Nuo sumaišties ir pykčių. Tiek visko praeiti turėjome, kol galiausiai manėme būsim laimingi. Tačiau tie pykčiai nemanau ar kada liausis. Ar kada bus ramu?

Ar aš myliu jį? Taip. Myliu jo tą pusę, kuri yra rami ir mylinti, o ne tą, kuri atrodo gali visus iš eilės uždaužyti.

Atsipeikėju, kai Niall nebėra virtuvėje, o tik triukšmas svetainėje. Krūptelėju, kai čia įžengia Jace su tekančiu krauju iš nosies.

-Tiesiog pasakyk, kad myli jį!

-Niall,-užriaumoju ir įžengiu į svetainę.

Pakraupstu. Kiek praėjo laiko, kai aš mąsčiau? Čia virtę košmaru. Niall yra laikomas Liam ir David, svetaine sujaukta.

-Niall, aš myliu tave! Bet ne tokį tave. Pažvelk, apsidairyk ką padarei,-prieinu prie jo ir nusivalau ašaras-tu nyksti mano akyse. Negaliu suprasti kas tau darosi ir nežinau kaip padėti tau. Nenoriu daugiau tokių košmarų, Niall.

-Nepalik manęs. Grace, maldauju. Tu man oras,-jį paleidžia vaikinai ir rankomis suimu jo veidą.

-Pažvelk. Ele norėjo gražios šventės, o tu neišklausęs manęs ir paklausęs dramos karalienės, ėmei ir viską sugriovei.

Oli kažką norėjo sakyti, tačiau Briana ją užčiaupė.

-Niall, aš darau pertrauką,-linktelėju jam-ne dėl to, kad tavęs nemyliu, bet dėl to, kad tau reikia suvokti ką tu darai. Tau reikia rimtos pagalbos. Pasigilink į vidų. Jau turėjai teismą, kurį sunkiai iškovojome. Tai negali tęstis, supranti?

Jis atsiplėšia nuo manęs ir grubiai atsitrenkdamas, išeina. Visi sekame jį.

-Palikti mane viena,-sumurma šis iš čiumpa savo paltą. Dingsta iš namo.

Visiems žvilgsniu liepiu likti. Pasiimu paltą ir užsimetu ant pečių. Išėjus iš kiemo, randu jį sėdint ant laiptų ir rūkant.

-Tu negali taip reaguoti,-tariu jam.

-O ko tu tikiesi? Jog aš padėkosiu tau?

-Aš prašau, kad susitvarkytum.

-O kas man blogai?! Ar aš psichinis kažkoks, nes iš tavo kalbų atrodo, kad taip.

-Horan, tu smogei savo draugui į veidą. Turėjai teismą, nes vos neužmušei žmogaus.

-Jie to nusipelnė.

-Niekas nenusipelnė. Bent jau nuo tavo rankų. Mums nesaugu su tavim. Nežinom kada sugalvosi mosikuotis su savo rankomis.

-Aš niekada netrenkčiau tau! Tu žinai!

-Man! Man reikia, kad visi šalia mūsų jaustųsi saugus, o ne pavojaus zonoje.

Į lauką išeina Ele.

-Niall, būk atlaidesnis, tačiau noriu, kad vyktum namo.

-Velniop jus visus,-jis sumurma ir išeina.

Aš sukrentu. Jaučiuosi išsekusi ir pavargusi. Viskas baigėsi. Bent jau taip maniau.

AAAR YRA GYVŲ IR SKAITANČIŲŲ ČIA DAAR? KUR JŪSŲ RANKOS?

Kažkas, ko noriu ašWhere stories live. Discover now