Kažkas, ko noriu aš

46 Skyrius

Staigiai atsitraukiau nuo David ir ranka užsidengiau burną.

-Aš žiauriai tavęs atsiprašau. Aš tokia girt...-mane pertraukia jis pats.

-Viskas gerai. Tikrai,-jis nusijuokia-Man netgi patiko.

Trinktelėju jam į petį ir kartu nusijuokiam.

-Nori eiti pašokti?

Linktelėju, bei atsistojam nuo gulto. Jis ištiesia savąją ranką ir suneriu mūsų pirštus. Mes grįžtame į mano namus. Svetainė kaip mat tapusi šokių aikštelė. David apsuka mane ratu ir rankomis apkabinu jo kaklą, o šis mano liemenį. Šis vakarėlis niekuo nesiskiria nuo praėjusių. Mano namas pilnas įkaušusių paauglių. Tada pajuntu papildoma ranką ant mano liemens, o David rankos staigiai dingsta nuo manęs. Sutrinku, kai už nugaros pamatau Niall ir jo rimta veido mimiką.

-Noriu pasikalbėti su Grace. Dviese.

David pažvelgia į mane, o aš suprantu, jog neišvengsiu tos dienos įvykių neaptardama su juo. David palieka mus, o man nespėjus sureaguoti, Niall čiumpa mano ranka ir ima temptis. Ir aš sugrįžtu į vidinį kiemelį.

-Ko?-šiurkščiai paklausiu ir ištraukiu savo ranką iš jo gniaužtų.

-Aš atsiprašau,-jis tyliai, bet pakankamai, kad aš išgirsčiau ištaria tai, o aš nusuku akis į tą nelemtą žydinį.-Ar girdėjai?

-Tu tikriausiai juokauji. Kodėl tu manęs atsiprašinėji? Kam tu taip žeminiesi?

-Nes kažkodėl aš jaučiuosi...kaltas, žinai?

-Na ir? Tačiau man nerūpi ir aš nesijaučiu kalta, jog prieš penkias minutes bučiavausi su David.

Atsigręžiu, jog galėčiau eiti ko toliau nuo jo.

-Nebėk nuo manęs!

Surinka šis taip garsiai, kadangi tolimų kaimynų šuo ėmė loti.

-Bėgti turėjau nuo tavęs jau senai. Aš pati nesuvokiu ką čia veikiu!

Jis priremia staigiai mane prie sienos, o jo sunkūs alsavimas išduoda, jog jis suerzintas.

-Suknistai ne. Užmušiu bet ką, kas tave lies, nes tu...

-Užsičiaupk,-suurzgiu ir trenkiu jam į krūtinę-nedrįsk su manim taip kalbėti. Aš tau ne daiktas ar kokia šiukšle. Čia yra daug merginų be pagarbos sau, todėl gali rinktis bet kuria, bet kodėl aš? Kodėl tu suknistai pasirinkai kankinti mane?

-Žinau ką tu apie mane galvoji ir manysi, kad tai dar vienas mėšlas, bet tu verti mane keistis.

-Tu niekada nepasikeisi ir liksi toks niekšas.

-Aš atsiprašiau! Ką po velnių dar turiu padaryti? Ar to neužtenka?

-Išnyk ir dink iš mano gyvenimo.

-Tikrai to nori, Grace? Pasakyk tai žiūrėdama man į akis.

Jo akys žvelgiant į mane žiba.

-Aš...

Į verandą įeina Eliotas. Po velnių, ką šitas šunsnukis veikia čia?

-Dink iš čia,-Niall pažvelgia į Eliotą, o jo veide pasirodo šypsena.

-Dėl tos nevykėlės mes pyksimės?

-Ji turi vardą, subingalvi ir jei nedingsi iš čia, aš sulaužysiu visus tavo kaulus.

Niall ne juokais įpykęs ir jis toks agresyvus, jog jo žodžiai atrodo virs tiesa. Eliotas balsiai nusijuokia, kas dar labiau suerzina Niall. Jis paleidžia mane ir aš atsitraukiu.

-Mane užkniso tavo balsas ir tavo apsimetinėjimas karaliumi.

-Juk žinai Niall, ką aš žinau.

-Man nerūpi.

Ką? Paslaptis? Ar jie pamiršo, kad ir aš čia?

-Nerūpi, jog visi sužinos, kad esi išprievartavęs merginą?

O dieve...

Atsiprašau, jog esu tokia neaktyvi ir ši dalis nuobodoka <3

Ačiū visoms už gražius sveikinimus. Myliu jus! xx