Kažkas, ko noriu aš

73 Skyrius

Nežinau kas mums nutiko. O galbūt po išsiskyrimo mes vis dar nesugrįžome.

Pastarąsias dienas nebendravome, o šis net nesivargino aiškintis. Juolab ir aš. Daug mąsčiau, kas mums galėjo nutikti. Kur dingo ta meilė, tačiau tik dar labiau save griaužiau ir liūdinau.

Šiandiena Gruodžio dvidešimt ketvirta diena. Namai kvepia įvairiausias patiekalais, kadangi mama ir Ian ruošiasi rytoj vykti į Ian šeimos namus. Pasiūlymas galioja ir man su Zayn.

Pažvelgiu į savo nagus, ant kurių puikuojasi šviežutėlis prancūziškas manikiūras.

-O ką daugiau galėjome jam nupirkti?-Bri atsidūsta.

Šiuo metu kalbėjau telefonu su Briana.

-Taigi viskas gerai. Plius prisidėsime prie Eles,-nuraminu ją.

-Tai vis dėlto dalyvausi?-ji visą dieną stengiasi įkalbėti mane.

-Šimtas procentų, kad jis dalyvaus ten,-sumurmu.

-Bet viskas dėl Eles ir Louis. Plius, galbūt jūs viską išsiaiškintumėte.

-Galbūt,-užverčiu akis-Nežinau.

-Ar tu nenori to?

Atsidūstu. Tikrai stipriai atsidūstu.

-Pavargau tiesiog. Dramų man jau per akis. Tebūnie, dalyvausiu. Tačiau dėl Louis ir Eles.

-Puiku! Pasiimsime tave.

-Um, ne. Aš važiuosiu su Zayn. Susimatysime ten.

Baigiu pokalbį ir atsistoju nuo lovos. Prieinu prie spintos, jog išsirinkčiau vakarėlio aprangą. Ilgai negalvojau. Išsitraukiau ilgą, juodą, aptemptą suknelę ir raudonus aukštakulnius. Iš stalčiau juodas pėdkelnes. Nieko nelaukus persirengiau, kadangi užtruks laiko makiažui ir plaukams.

Puse šešių pabaigiau sugarbanoti savo plaukus. Sutvirtinau šukuosena plaukų laku ir atsistojusi nuo kėdės, pažvelgiau į veidrodį. Čiupau telefoną ir padariau keletą nuotraukų. Nuo stalo grėbiau delninę ir nusileidžiu į apačią.

-Ak! Vis dėlto eisi?-mama sustoja svetainėje pamačius mane.

Linktelėju.

-Ar Zayn nesusiruošė?-susiraukiu ir iš spintos išsitraukiu paltą.

-Jis tika išėjo ruoštis,-Ian, ir šis pasirodo.

-Aš čia,-laiptai nuskuba Zayn.

Jis nužvelgia mane ir sušvilpia.

-Ar aš persistengiau?-nusijuokiu.

-Prisiekiu, jis valgys tave, bet ne maistą.

Zayn mirktelėja ir kumštelėju jam į petį.

-Pasilinksminkit,-mama.

Linktelėjam jiems ir išeiname iš namų.

Visi susirenkame prieš šešias į Louis namus. Jų nėra, kadangi tai staigmena, Ele Louis išsivežė. Zayn atrakino Louis namų duris ir įėjome į dvarą. Ele stipriai pasistengė juos papuošti. Mūsų užduotis- uždegti žvakes ir pajungti muziką. Tad visi nusirengę, skubome į darbus.

-Visad jie turi vėluoti,-į svetainę įeina susiraukusi Olivia. Nusišypsau-Grace, žaaviai atrodai.

-Ačiū, tavo suknelė taip pat puiki,-nužvelgiu jos laisvą, sidabrinę suknę.

-Tikiuosi, jog mano mėnesinės jos neišteps,-ji pavarto akis, o mes su Bri nusijuokiame.

Louis šuo pradeda loti, pranešdamas apie paskutiniuosius svečius. Įkvepiu oro ir nueinu pajungti eglutės girliandas.

-Negalėjai baltų marškinių apsimauti?

Sučiaupiu lūpas, kai vos Jace įėjus į namus, šis sulaukė kritikos iš Olivios. Net juokas suėmė.

-Ar Grace yra?-Niall.

Susiraukiu ir pasirodau jam. Pakeliu antakius.

-Vau, Grace,-Jace.

-Ji nuostabi,-David.

-Gal liaukites?-nusijuokiu, tačiau ir surimtėju, kai Olivia grubiai atsitrenkdama į Jace petį, palieka kambarį.

-Nagi, susirinkome švęsti, o ne pyktis,-Jace nuseka ją.

Pažvelgiu į Niall, kuris visą tą laiką mane stebėjo. Bri išsitempia Liam ir David, tad mes liekam vieni.

-Um, aš nustebęs, kad tu čia,-jis pasikaso smakrą.

-Jie irgi mano draugai,-patvarkau lėkštę ir pažvelgiu į stalą nukrautu maistu.

-Taip. Grace, aš...

-Jie atvažiuoja! Išjunkit šviesas ir stokit į vietas.

Praneša Bri. Namai vėl paskęsta tamsoje ir muzika užtyla. Mes visi sustojame svetainėje. Prisijungia ir suniurusi Oli, bei piktas Jace. Klausiamai pažvelgiu į jį, o šis nusivaipo. Galėjau užuost Niall kvepalus, kadangi jis atsistojo šalia manęs. Elektra nukratė, kai jis pirštais perbraukė per mano delną. Patraukiu ranką ir šis atsidūsta.

Porelei įėjus į namus ir pajungus šviesą, pasveikinome Louis, kuris visiškai apie tai nenutuokė ir buvo maloniai nustebintas. Įteikę jam dovaną, prisėdome prie stalo ir visi prisipildė taures. Louis atsistojo norėdamas pasakyti kalbą.

-Ačiū jums, šikniai už šią staigmeną. Džiaugiuosi, kad visi taip suartėjome ir tapome viena didele šeima. Ačiū, tau meile, nes numanau, kad tai tavo įdėja. Ačiū,-jis pakelia taurę ir visi susidaužiame.

Tad valandoms einant visi valgėme, dainavom, šokom ir gėrėme.

-Galim pasikalbėti?-į virtuvę nuseka mane Niall.

Atsigeriu vandens ir atsisuku į jį.

-Atsiprašau, gerai?

Dar kelias sekundes žvelgiu ramiai į jo veidą.

-Aha, gerai,-linktelėju ir apsisuku eiti. Tačiau jis čiumpa mano ranką.

-Kas tau yra? Aš atsiprašiau.

-Manai atsiprašymo užteks, Niall? Tu taip manai? Velniop tave. Kuo tu mane palaikei? Net neišklausęs pabėgai, kai koks mažas šūdžius, o dabar manai, kad paprasčiausias ,,atsiprašau" ir seksas viską sutvarkys? Ne. Laikas subręsti.

Išteškiu jam į veidą tai, ką norėjau ištėkšti jau pastarąsias dienas. O visi šventės dalyviai puikiai mus išgirdo.