Kažkas, ko noriu aš

47 Skyrius

Elioto sakinys užstrigo mano galvoje. Mažais žingsniais traukiuosi nuo jų ir nubėgu į namo vidų. Dar prieš tai išgirstu Niall šaukiantį mano vardą ir smūgį. Braunuos per žmonių kūnus, jog susirasčiau Zayn. Viduje suklinku, kai pamatau jį virtuvėje.
-Zy!
Jis susvirduliuoja ir atsisuka į mane.
-Kas nutiko, mažyte?
Jis toks apsinešęs, kad imu bijoti ir jo.
-A..Kiek daug išgėrėi?
Ištiesiu ranką į jo krutinę, jog nelįstu prie manęs. Jis nusijuokia.
-Velniams rūpi, aš apsinešęs nuo žolės ir mane troškiną.
-Aš noriu, kad vakarėlis baigtusi.
Jis lenkiasi prie manęs, bet stūmiu jį nuo savęs.
-Mes tik pasilinksminsim.
-Kas tau darosi?!
-Nerėk, kvaiša!
Kažkas už liemens mane atitraukia ir priekyje manęs atsiranda Niall.
-Ji tavo sesuo, atsibusk idiotas! Eime, Grace, tau nesaugu su juo.
-O su tavim labai saugu?-susiraukiu.
-Leisk man papasakoti tau,-jis pažvelgia į mane.
-Ar tu jai papasakojai apie...
-Nekalbėk, Malik! Užsičiaupk!
-Net ir jis žino, huh?Tai tiesa,-atsidūsdama, pasitvarkau suknelę.
-Mažute, lik su manim,-Zayn.
-Tu nelieki, tu eini su manim,-Niall čiumpa mano rankos riešą.
-Leisk jai pasirinkti. Ar nematai, kad ji bijo? Šūdas, aš garuoju.
Jie abu pažvelgia į mane.
-Jis tave ketino išprievartauti,-Niall.
-Liaukis. Ne tau apie tai kalbėti,-užverčiu akis.
-Prašau, Grace, pasikalbėkim.
Pažvelgiu į Zayn, o jis užsiverčia degtinės bonkę.
-Gerai,-liktelėju.
Jis atsipalaiduoja ir vedasi mane į kambarį. Mano kambarį. Jis užrakina duris, o aš pažvelgių į jį.
-Aš neketinu tavęs nuskriausti, po šimts.
Pažvelgiu į veidrodį ir klaikiai atrodau, tačiau tas dabar mažiausiai rūpi.
-Na?-aš paraginų jį ir atsiremiu į stalą.
-Taip, aš tai padariau...
-O Dieve...
-Bet vakarėlyje aš buvau dar labiau apsinešęs, nei Zayn dabar. Eliotas mane išprovokavo ir aš...turėjau tai padaryti. Neturėjau, bet kito pasirinkimo nebuvo, nes būčiau buvęs nevykelis ir nekaltas.
-Rimtai?-su didžiausia panieką pažvelgiu į jį-Dėl šito turėjo nukentėti nekalta mergina! Ar tu suknistai juokauji? Nejau taip sunku buvo pastovėti už save arba po velnių, net suvaidinti? Niall, ar tu žinai ką toji mergina dabar kenčia?
-Ji mirė.
Ką? Po velnių, ką?!
-O tu šūde,-sumurmu.
Niall atrodo rimtai sužeistas su šiuo įvykių. Jis atidaro langą ir ima giliai kvepuoti.
-Ji pasikorė savo kambaryje savaite po įvykio,-toliau pasakoja jis-Ji buvo ta, kuri jau planavo savo mirtį. Visi mokykloje žinojo, kad ant jos rankų ir kojų yra randų. Aš pasirinkau ją, nes ji...neatrodė tokia svarbi.
-Ji galbūt būtų susitvarkiusi savo gyvenimą, ji galbūt turėjo planą susitvarkyti gyvenimą, nes sužeisti žmones neina į vakarėlius, Niall.
-Žinau, Grace! Žinau. Niekada taip supistai nesijaučiau kaip dabar. Šūdas! Tu kalta.
-Atsiprašau, aš kalta, kad tu išprievartavai merginą?
-Ne! Tu verti mane jaustis blogai ir šlykščiai. Noriu daryti tik sušiktus gerus dalykus ir tik dėl tavęs, kodėl tu to nesupranti?
Na štai, jis vėl kalba su jausmais. Manau, kad mano žaidimas baigtas ir aš laimėjau.
-Aš sukruštai tave įsimylėjęs, Grace.

Well done Grace xx