49 Skyrius

2K 153 6
                                    

Ištuštinau dubenėlį, kuriame buvo avižinė košė. Pažvelgiau į laikrodį, o jis rodė vidurdienį, šeštadienio vidurdienį. Telefonas ramus, namai tušti ir Grace nuobodžiauja.

Nusprendžiu, jog reikėtų patikrinti Zayn. Šoktelėju nuo baro kėdės ir griebusi telefoną nuo stalo, žingsniuoju į Zayn kambarį. Visi jau išsiskirstę į namus, o aš pabudau savo lovoje. Viena. Niall kažkur dingo.

Pabarškinu į Zayn kambario duris, tačiau jokio atsakymo negaunu. Sunerimstu. Atidarau lėtai duris, pamatau Zayn visdar gulinti toje pačioje pozicijoje. Prieinu dar lėčiau prie jo.

-Zy,-sušnabždu, tačiau tai neduoda jokio poveikio.

-Zayn,-šiek tiek garsiau.

Susikaupiu ties jo kūno ir palieka lengviau, kai jis kvėpuoja.

-Kelkis, subingalvi tu!

Šis pašoka iš vietos ir staigiai atsisuka į mane.

-Ką tu darai, nevisprotė?-jis aimanuoja ir patrina rankomis veidą.

-Tikrinu, ar po vakar tu dar gyvas.

-Kiek žinau tikrinama ne taip.

-Koks tu apsišvietęs,-pavartau akis-Nors jeigu būtum protingas, nevartotum pigios žolės.

-Uh, ką?-jis nuo spintelės griebia vandens buteliuką.

-Na, puikiai pamokei, jog daugiau su tavim į jokius vakarėlius neičiau, juolab namuose juos rengti.

-Grace? Ką pridirbau?

-Nieko blogo norėti su įsesere pasimylėti, ką?

-Na šūdas. Atleisk, -mus pertraukia skambantis telefonas.

Papurtau galvą ir atsiliepiu į David skambutį.

-Sveika sveikute, Grace,-nusijuokiu iš tokio David pasisveikinimo.

-Labas labas, David,-atsakau.

-Turi planų ką veikti dabar?

-Ak, ne. Laukiau kokio pasiūlymo, -išeinu iš Zayn kambario ir įeinu į savąjį. Šoktelėju, kai stovi čia Niall.

-Siūlau dviese ir tik dviese, ką nors paveikti?

-Uh, na gerai?

Niall susiraukia, o aš nusišypsau. Ironiškai, kvailai, gražiai.

-Puiku. Už kiek laiko galėčiau tave pasiimti?

-Um, spėju už valandos.

-Susimatysim!

Jis baigia pokalbį, o aš atitraukiu telefoną nuo ausies.

-Ką tu čia veiki?

-Ar čia David?

-Aš pirma paklausiau!

-Nežaisk vaikiškų žaidimų.

-Na ir kas, kad jis?

-Combs, tu mano.

Aš užverčiu akis.

-O žiūrėk, duris!-atidarau duris.

Jis nesusilaiko ir nusijuokia. Tas garsas...

Niall priėjęs prie durų, užtrenkia jas ir priremia mane prie jų.

-Jau nebestebina šitie tavo veiksmai,-dustelėju.

-Mano,-sumurma į mano lūpas ir godžiai sulieja mūsų lūpas.

Šiek tiek stumtelėju jį ir bučinys nutrūksta.

-Baik šitaip elgtis.

-Išvažiuok su manim savaitgaliui, prašau,-jis.

-Ką? Ne,-papurtau galvą.

-Kodėl? Atsisakysi manęs dėl David?-jis atsitraukia.

-Kaip tik tą ir darysiu,-pamosikuoju telefonu.

Jis griebia jį ir numeta ant žemes.

-Niall!

-Susikrauk daiktus.

-Tu negali taip elgtis!

-Jeigu taip, aš išsinešiu tave. Tu žinai mane.

-Niall!

-Baik aimanuot mano vardą ir kraukis daiktus.

Pažvelgiau į jo žydras akis ir atsidusau. Nustok meluoti sau. Praleisti su juo visą savaitgalį, skamba neįtikinamai, bet nuostabiai. Nieko daugiau, tik mes. Tačiau parodysiu savo pralaimėjimą ir silpnumą. Tai tik dar labiau privers justi jam jausmus, o jis su manimi tik žaidžia. Kiek merginų su juo praleido savaitgalį ir dėl jo vėliau verkė?

Atsakysiu į klausimą, kai išgyvensiu savaitgalį. Tik su juo. Vieni. Kažkur.

Numetu kuprinę į jo mašinos galą ir prisisegu saugos diržą.

-Prižadu nepasigailėsi, meile,-Niall išsišiepia ir mes išvažiuojame.

Ką aš padariau?

Kažkas, ko noriu ašWhere stories live. Discover now